Prekybos žmonėmis byla, kurioje 22 m. Martynas (vardas pakeistas – LRT.lt) pripažintas nukentėjusiuoju, nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Jį, dar nepilnametį, sunkios materialinės padėties, menko išsilavinimo, neturintį tvirtų socialinių ryšių, priklausomą nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, skriaudikai užverbavo ir išgabeno į Vokietiją.

Čia jis turėjo vogti alkoholinius gėrimus, maistą, įrankius iš parduotuvių, degalus iš automobilių. Nusikaltimų seriją nutraukė Martyną sulaikiusi Vokietijos policija. Dabar jo skriaudikai teisiami Kaune.

Tuo metu kitoje byloje teisiamas pats Martynas – jis įtariamas vagyste Lietuvoje, todėl, kaip ir jo skriaudikai, laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje.

Grasino, kad neišeis gyvas?

Būtent minėtame izoliatoriuje, kaip advokatei papasakojo Martynas, jis vienoje kameroje atsidūrė su teisiamu skriaudiku.

Sužinojusi apie tokią situaciją, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė dar spalį skundu kreipėsi į teisingumo ministrą, generalinį prokurorą, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, Kalėjimų departamentą ir Kauno tardymo izoliatorių.

Reakcijos nesulaukta iki šiol.

KOPŽI psichosocialinę pagalbą 22 m. Martynui, kuris pripažintas nukentėjusiuoju prekybos žmonėmis byloje, teikia nuo vasaros.

Kaip rašoma skunde, poveikis nukentėjusiam darytas laikino sulaikymo patalpose. Spalio 4 d. nukentėjusysis ir du kaltinamieji buvo etapuojami iš izoliatoriaus į Kauno apygardos teismą. Teismas buvo nurodęs, kad šie asmenys turi būti konvojuojami atskirai.

„Tačiau prieš teismo posėdį Martynas buvo patalpintas kartu į vieną laikino sulaikymo kamerą su kaltinamuoju T. D., kitas kaltinamasis, D. V., buvo patalpintas atskirai nuo Martyno ir T. D. Kaltinamieji, pasinaudoję susidariusia situacija ir žinodami, kad Martynas ketina duoti parodymus prieš juos, darė jam psichologinį poveikį grasindami, jog jis neišeis iš izoliatoriaus gyvas, jei duos nepalankius parodymus kaltinamųjų atžvilgiu.

Įbaugintas nukentėjusysis teismo posėdyje pateikė melagingus parodymus, palankius kaltinamiesiems“, – rašoma skunde.

Jame taip pat pažymima, kad Martynas nuo kaltinamųjų jau anksčiau yra patyręs fizinį ir psichologinį smurtą: jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, laikinai paralyžiuota pusė veido. Vaikinas yra lengvai pažeidžiamas dėl patirtų išgyvenimų, sunkios socialinės padėties ir jauno amžiaus.

K. Mišinienės žiniomis, Martynui sėdint laikino sulaikymo patalpoje ir laukiant išvežimo į teismą, kažkas atidarė duris ir pro jas įstūmė teisiamąjį skriaudiką. Šis patalpoje esą prabuvo apie valandą.

Ginasi, kad nieko neįvyko

Kauno tardymo izoliatorius informuoja, kad, gavus pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyrius atlieka tarnybinį tyrimą.

„Surinkti pirminiai duomenys kol kas visiškai paneigia nuteistojo pateiktą informaciją, jog jis prieš etapuojant į Kauno apygardos teismą buvo patalpintas į vieną laikino laikymo kamerą su kaltinamuoju“, – sakoma Kalėjimų departamento pateiktame atsakyme.

Departamento aiškinimu, pareigūnai, atlikdami tyrimą, peržiūrėjo Priėmimo ir paskirstymo skyriuje įrengtų vaizdo stebėjimų kamerų užfiksuotą vaizdo medžiagą. Iš jos konstatuota, kad „asmuo tiesiogiai ir betarpiškai buvo perduotas atvykusiems konvojaus pareigūnams ir į laikino laikymo kamerą net nebuvo talpinamas, todėl jokio kontakto su minimais asmenimis neturėjo.“

Kaip teigiama atsakyme, suėmimo vykdymo įstatymas numato suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimus, kurių įstaigos griežtai laikosi. Departamento manymu, šiuo atveju pažeidimų nebuvo.

Advokatė: toje vietoje vaizdo kamerų nėra

Tuo metu Martyno advokatė Ingrida Maldeikienė LRT.lt sakė tikinti klientu ir pati vykusį į galimo įvykio vietą. Kauno tardymo izoliatoriuje ji aiškinosi, kaip tokia situacija įmanoma, koks patalpų išdėstymas ir kur pastatytos vaizdo kameros.

Ji pasakoja pati iš vakaro paskambinusi teismo posėdžio sekretorei, iš jos gavusi patikinimą, kad tarp kaltinamųjų ir jos atstovaujamo nukentėjusiojo bus užtikrinta tinkama izoliacija. Teisme, advokatės aiškinimu, iš tikro nebuvo jokių problemų. Advokatės žiniomis, tai nutiko pačiame Kauno tardymo izoliatoriuje prieš vežant į teismą.

„Vėliau pats nukentėjusysis pasakė buvęs įkeltas į vieną patalpą su vienu kaltinamųjų. Jis man tai papasakojo susitikimo metu. Tai įvyko, kada teisiamieji išvedami iš kamerų ir vedami į rūsyje prie išėjimo durų esančias patalpas, o tada skirstomi į automobilius. Ten yra penkios mažos grotuotos kameros. Vėliau nuėjusi apžiūrėti, klausiau pareigūnų ir sužinojau, kad į jas talpina po vieną žmogų“, – dėstė I. Maldeikienė.
Prison

Advokatės teigimu, iš bendro koridoriaus atsišakoja koridoriukas, o jame ir išdėstytos kameros. Būtent šiame koridoriuke, sako ji, ir nėra vaizdo kamerų. „Kas vyko tame mažame koridoriuke, ar išskirstė į atskiras kameras kiekvieną, neaišku“, – teigė pašnekovė.

Advokatės aiškinimu, tardymo izoliatoriaus atstovai dabar drąsiai gali teigti, kad viskas atlikta tinkamai, nes minėtame koridoriuke nėra vaizdo kamerų.

I.Maldeikienės teigimu, teisme vaikinas buvo labai išsigandęs ir pakeitė savo poziciją. „Mes visi buvome šokiruoti, nežinojome, kas atsitiko. Jis pasakė nenorintis duoti parodymų, o po posėdžio, klausiant, kas atsitiko, nurodė buvęs labai išgąsdintas“, – sakė I. Maldeikienė.

Prekybos žmonėmis byloje Martynas pripažintas nukentėjusiu, tačiau suimtas kitoje byloje dėl vagystės. Advokatės teigimu, laisvėje jis vogė neturėdamas iš ko išgyventi.

Kas tos „paslaptingos rankos“?

„Kad prekybos žmonėmis aukos, duodančios parodymus, stengiamos užtildyti bet kokia kaina, rodo ir šis incidentas. Kaip blogame filme – teisiamasis „paslaptingų rankų“ valandėlei įleidžiamas į kamerą pas nukentėjusįjį prieš pat teismo posėdį. Ir šis vėliau teisme išsižada ankstesnių parodymų, pretenzijų jau niekam nebeturi.

Mes neabejojame, jog išviešinus šį žmogaus teisių, bet kokių taisyklių ar reglamentų pažeidimą, poveikį daręs teisiamas prekeivis žmonėmis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau kaip dėl tų asmenų, kurie atvėrė jam duris pas nukentėjusįjį, juk čia reikėjo galingų užsakovų ir organizatorių?“ – LRT.lt situaciją KOPŽI vadovė K. Mišinienė.

K. Mišinienės manymu, tokie įvykiai naikina mūsų šalies, kaip ginančios prekybos žmonėmis aukas, reputaciją. „Jeigu sudėtinga užtikrinti nekorumpuotą liudijančių apsaugą, ko vertos mūsų pagyros tarptautinėje arenoje, kaip duodančių stiprų atkirtį organizuotam nusikalstamumui?“ – retoriškai klausė ji.

Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų surinkta informacija perduota ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis atliekančiai Kauno apygardos prokurorei Gabijai Večerinskienei. Ši situaciją dėl tarpusavio izoliacijos neužtikrinimo pavedė aiškintis Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai, o dalį dėl galimo poveikio nukentėjusiam nurodė aiškintis Alytaus policijos pareigūnams.

Ar buvo užtikrinta nukentėjusiojo ir įtariamojo tarpusavio izoliacija, aiškinasi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai. Tyrimo išvados turėtų paaiškėti artimiausią savaitę.

Teismas nurodė pristatyti atskirai

Kauno apygardos teismas aiškina Kauno tardymo izoliatoriui bei Viešojo Saugumo tarnybos Kauno dalinio vadui nurodęs, kad privalu užtikrinti nukentėjusiojo pristatymą į teisiamąjį posėdį atskirai nuo kaltinamųjų. Posėdžių sekretorė informavo, jog dar prieš teisiamąjį posėdį telefonu kalbėjo su Tardymo izoliatoriaus pareigūnu ir dar kartą priminė, dėl atskiro asmenų etapavimo.

Teismo atstovės Joanos Daubaraitės teigimu, teismas tik iš LRT.lt sužinojo, kad nukentėjusysis prieš teismo posėdį galėjo būti vienoje patalpoje su teisiamuoju.