Apie tai K. Garšva kalbėjo pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje. K. Garšva priminė esąs Lietuvių kalbos gramatikos abėcėlės skyriaus autorius. Abėcėlė galutinai susiformavo prieš 130 metų. Pagal nusistovėjusią praktiką, rašome tokią raidę, kokią girdime.

Dėl to K. Garšva piestu stoja prieš socdemų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės siūlymą įteisinti pavardžių rašybą tautinių mažumų lotyniškos abėcėlės pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Tai leistų lenkų tautinei mažumai savo vardus ir pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti lenkiškai, o ne juos sulietuvinant.

Kalbininkas svarsto kad reikėtų atlikti visų tautinių bendrijų apklausą. Jo žiniomis, kitos bendruomenės iš viso to nepageidauja, nes jiems nuo naujovės būtų tik blogiau – reikėtų papildomai mokytis kitos kalbos ir rašybos, mat nei kirilicos, nei visų kitų šriftų nebus.

Kazimieras Garšva
„Tarp kitko, mes šnekame ne apie 3 raides, o apie 150. Ir jūs nė vienas tos raidės nemokate, 150 neperskaitysite, o tada prasidės konfliktai: pavardė bus iškraipyta, dabartiniai darbuotojai nemokės visko rašyti – vien lenkiškų yra 10, latviškų 8, vokiečių, prancūzų ir susideda su opostrofais“, – kalbėjo K. Garšva.

Jis priminė, kad pavardės originaliais rašmenimis nerašomos ir Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, kai plaukia olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, ji pristatoma kaip Ruta Meilutyte. Tokia tvarka ir JAV, ir toje pačioje Lenkijoje.

Siūlo mokytis iš latvių

K. Garšvos įsitikinimu, socialdemokratų siūlymo įteisinimas prieštarautų Konstitucijai. Kartu su bendražygiais ir dalimi konservatorių jis siūlo Lietuvoje priimti latvišką variantą: leisti asmenvardžius originalo forma rašyti atskirame paso puslapyje.

„Mūsų siūlomas alternatyvus variantas yra paremtas tam tikru kompromisu, galimybe asmenvardį, kitaip lotyniško pagrindo rašmenimis, rašyti kitų įrašų skyriuje taip, kaip pasielgė mūsų kaimynai latviai“, – sakė Seimo narys konservatorius Valentinas Stundys. V. Stundžio tvirtinimu, socialdemokratų siūloma tvarka reikštų visos informacinės šalies sistemos ir registrų pertvarką.

„Įsileisdami į savo apyvartą kitus lotyniško pagrindo rašmenis, sukurtume ypatingą precedentą: lietuviška abėcėlė, susiformavusi per šimtmečius, patirtų neišvengiamą kitų rašmenų poveikį“, – nuogąstauja konservatorius.

DELFI primena, kad Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raides w, q, x. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.