Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog susidaro įspūdis, kad tarp diktatorių egzistuoja nerašytas susitarimas ir jie atitraukinėja dėmesį nuo karo Ukrainoje: kaip pavyzdžius jis įvardijo šią Šiaurės Korėjos agresiją, Irano veiksmus.
Rytų Azijos ekspertas A. Kumpis laidoje sutiko su krašto apsaugos ministro mintimis apie diktatorių mentalitetą. Bet jis įžvelgė ir kitą priežastį – dar nematyto dydžio JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos.
„Galbūt ir noras vienas kitą palaikyti bendroje globalioje sistemoje. Galbūt vienas iš veiksnių ir yra tai, kad dabartinėje pasaulinėje situacijoje yra noras atskiriems veikėjams galbūt ne tik atitraukti dėmesį, bet ir priminti apie save – mes egzistuojame. Taip dalelę dėmesio nukreipiant ir nuo įvykių Ukrainoje.
Aš vis tik manyčiau, kad yra ir kitas veiksnys, jog šiuo metu vis dar tebevyksta nuo rugpjūčio mėnesio bendros Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos. Jos yra stambiausios iš organizuotų. Savo apimtimi, savo masteliu tai yra precendento neturintis įvykis. Akivaizdu, jog Šiaurės Korėjai tokie įvykiai tikrai nepatinka.
Ir kartu su įvairiomis manifestacijomis, kurias Šiaurės Korėja traktuoja kaip galimo jų okupacijos treniruotes, reikia atsvaros. Jeigu atplaukia JAV branduolinis povandeninis laivas, kas ir įvyko ketvirtadienio vyrą, natūralu, kad reikia pademonstruoti ir savo jėgą“, – sakė A. Kumpis.
Rytų Azijos ekspertas A. Kumpis Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė, jog jeigu būtų noras visas paleistas raketas nukreipti į konkrečius taikinius, tai ir būtų buvę padaryta.
„Šiuo metu likčiau atsargesnėje pozicijoje ir laikyčiausi nuomonės, jog tai labiau yra galios demonstravimas ir parodymas ginkluotės ypatybių ir gebėjimų. Nes kad prisireiktų Šiaurės Korėjai atakuoti konkrečius taikinius, vargu, ar tai bus artimiausiu metu.
Toks ginklų bandymas jau yra tapęs kaip ir rutina pastaraisiais mėnesiais. Ir čia brėžčiau paraleles su naujuoju Pietų Korėjos prezidentu, kuris yra griežtos konservatyvios linijos. Tai yra – ir griežtos linijos prieš Šiaurės Korėją, ne į derybas, o į atsaką orientuotos“, – kalbėjo ekspertas.
Jis priminė, jog kai JAV prezidento pareigas ėjo Donaldas Trumpas tokio dydžio JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų nėra buvę.
„Jos arba buvo sumažintos, arba jų iš viso nevyko. Taigi, pasikeitimas JAV turi tiesioginį ryšį ir tam, kas vyksta pusiasalyje ir Azijoje“, – pabrėžė A. Kumpis.
Nors dar rugsėjo mėnesio pabaigoje Šiaurės Korėja oficialiai paskelbė, jog jokie ginklai Rusijai netiekiami ir neketinama to daryti, Baltieji rūmai paskutinėmis paskelbė ataskaitą, kad Šiaurės Korėja galimai tiekia ginklus per Šiaurės Afriką arba Vidurio rytus.
„Yra galimas variantas, mes žinome, kad Šiaurės Korėja gaminasi ginklus, mes tą matome, ji tai demonstruoja. Kiek tai yra reikalinga Rusijai? (…) Gal tai diktatorių tam tikras bendrumas, galbūt bendro ryšio išlaikymas. Bet tai nėra kol kas įrodyta, bet stebima, kokie gali būti siuntinių iš Šiaurės Korėjos siuntinių keliai į karštuosius taškus“, – kalbėjo VDU atstovas A. Kumpis.
Rytų Azijos ekspertas teigė, jog sankcijų Pietų Korėjos atžvilgiu jau tikrai yra gausu, tad „vargu ar ją dar kas nors paveiktų“.
„Nebent tik noras nesudeginti visų tiltų, kurie dar egzistuojantys, paliekant galimybę derėtis ateityje, dėl tų sankcijų panaikinimo. Ilgalaikė patirtis rodo, kad įvairūs Šiaurės Korėjų bandymai – raketų, netgi branduolinio ginklo testavimas, yra su ta mintimi, kad grąžintų galimybę Šiaurės Korėjai derėtis.
Grąžintų ją į globalios žaidėjos, bent jau regioninės jėgos lauką. Jeigu norisi kada nors vėl grįžti į derybas, tikėtina, kad plataus masto ir labai neigiamai vertinamų žingsnių šalis nesiims. Tai lieka vieną klausimą atsakyti – kiek jie yra desperatiški šiuo metu.
Nes pradėjus tarp tampresnį ryšį tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos, ginklais pavyzdžiui, tikėtina, kad tai būtų labai tamprus saitas su Rusijos–Kinijos ašimi. Ir vakarai lieka išbraukti iš sąrašo“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi Rytų Azijos ekspertas A. Kumpis.
