Tačiau toks susidomėjimas ekonominiais A. Hitlerio pasiekimais politikui veikiausiai kainuos vienmandatę rinkimų apygardą.
Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis iškart sureagavo atsiprašydamas už tokį A. Dumčiaus poelgį ir užsimindamas, kad 2016 m. Seimo rinkimuose Kalniečių apygardoje reikia pokyčių.
Šioje apygardoje ne vieną kadenciją A. Dumčius iškovojo Seimo nario mandatą.
„Apgailėtina, kad partietis, mūsų frakcijos narys, internete dalinasi visokiu šlamštu. Apgailestauju ir atsiprašau žmonių, kuriuos tai galėjo įžeisti. A. Hitlerio nacių režimo pseudo-istorinis ekonominių „pasiekimų“ aprašinėjimas, kai nutylimas Holokaustas ir kiti baisūs šio režimo nusikaltimai, yra visiškai nepriimtini. Skambinau A. Dumčiui, kad jis viešai paaiškintų, kodėl dalijosi tokiu tekstu, tačiau kol kas nepavyko susisiekti. Bet kuriuo atveju, šis epizodas dar kartą įrodo, kad atsinaujinimas partijose yra reikalingas. Kauno Kalniečių apygardoje 2016-aisiais – taip pat“, - rašė G. Landsbergis.
Tačiau tiesiai paklaustas, ar A. Dumčius praras vienmandatę apygardą rinkimuose, G. Landsbergis taktiškai užsiminė besitikintis, kad keldami kandidatus partijos skyriai atsižvelgs į šią situaciją. Tačiau jis pažymėjo, kad partija turi patvirtinusi tvarką, pagal kurią vienmandatės apygardos skirstomos tikrai ne pirmininko nurodymu - kandidaus kelia skyriai, tvirtina partijos institucijos.
Su A. Dumčiumi nepavyko susisiekti ir DELFI. Politiko pasidalintas straipsnis publikuotas svetainėje kulgrinda.lt, nurodoma, kad tai tai ištraukos iš Marko Weberio 2012 m. straipsnio, paskelbto Institute for Historical Rieview svetainėje.
Prieš jį paryškintas įspėjimas, kad straipsnis publikuojamas pažintiniais tikslais, jame aptariama ir giriama A. Hitlerio ekonominė politika, tačiau pagyrimai išsakomi užsienio istorikų žodžiais. Straipsnyje taip pat pažymima, kad net Austrijos pragyvenimo lygis pagerėjo po nacių įvykdyto anšliuso.
Institute for Historical Review yra JAV Kalifornijoje įsikūrusi ir Holokaustą neigianti organizacija, M. Weberis dažnai apibūdinamas kaip „Holokausto neigėjas“, nors pat kratosi tokios etiketės.
Savo straipsniuose, kuriuos pateikia asmeninėje svetainėje, M. Weberis kelia klausimus, kodėl Holokaustas išskiriamas iš kitų genocidų, mat daugelyje šalių neigti Holokaustą yra nelegalu, tačiau galima nepripažinti Ruandos genocido arba kitų etniškai ar religiškai pagrįstų žudynių.
Straipsnio autorius nagrinėja klausimą, ar antisemitizmas nėra perdėta problema, ar Holokauskas nėra Izraelio valstybės pasiteisinimas savo politikai.
„Holokauskas įgavo svarbią vietą socialiniame-kultūriniame Amerikos ir Vakarų Europos, palaikydamas (kaip to išraišką) fenomenalią žydų įtakos ir galios augimą. Holokausto „atminimo“ kampanija nėra žydų-sionistų galios šaltinis, tai veikiau galios išraiška. Dėl šios priežasties Holokausto nuvainikavimas nesuardys tos galios“, - savo straipsnyje „Kiek svarbus yra Holokausto revizionizmas“ rašo M. Weberis.
DELFI primena, kad nacių Vokietijos ekonomika po Didžiosios depresijos iš tiesų atsigavo stebėtinais tempais, nepaisant to, kad pagal Versalio sutartį po Pirmojo pasaulinio karo šalis neteko 70 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos, neteko pramonės išteklių Saro srityje, laimėjusioms šalims mokėjo reparacijas. Ekonominė suirutė laikoma viena priežasčių A. Hitlerio sustiprėjimui ir patekimui į valdžią. Tačiau Vokietijos ekonomikos stebuklas iš dalies buvo pasiektas dėl karinės pramonės užsakymų, nedarbas pašalintas vykdant plataus masto viešųjų darbų programą, skatintas privatus verslas, vėlesniais metais nusavintas žydų ir užsieniečių turtas.