Kaip galėtume išvengti karantino Lietuvoje: iš visų taikytų priemonių ši būtų pati švelniausia

„Ir hospitalizacijų, ir mirčių pakankamai dideli skaičiai, bet aš vis dėlto esu optimistė ir tikiu, kad nereikės tokio griežto užsidarymo, kaip buvo anksčiau. Dabar pasirinkta Vyriausybės taktika – pradėti nuo tokių mažiausiai agresyvių priemonių, kaip tų pačių kaukių dėvėjimas, tas priemones taikyti pamažu, tikintis, kad tai kartu su vakcinacija ir švelnesnėmis priemonėmis vis dėlto pavyks tą situaciją suvaldyti“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė J. Sejonienė.

Kartu su laidos vedėju kalbėdama apie skandinavų pavyzdį, parlamentarė teigė, kad reikėtų elgtis panašiai.

„Žmonės patys turėtų taip daryti – įsiklausyti, nelaukti draudimų. Įsiklausyti pirmiausia į rekomendacijas ir tų rekomendacijų, paprastų infekcijos kontrolės principų laikytis.

Nieko čia neapgausim. Neapgausim nei Vyriausybės, o juo labiau savęs neapgausime – jei nesilaikome, neatsakingai renkamės kontaktus, šventes organizuojame, nenorime testuotis, vakcinuotis... Iš esmės reikėtų elgtis taip kaip skandinavai, kad neturėtume tokių griežtų draudimų“, – akcentavo pašnekovė.

J. Sejonienė apgailestavo, kad kai kurie jauni giminaičiai pataria senjorams nesiskiepyti.

„Tyrimai rodo, kad lietuviai labiau skeptiški nei vidutiniškai kitų ES šalių gyventojai“, – pastebėjo ji.

Jurgita Sejonienė

© DELFI / Andrius Ufartas

„Vis dėlto, matyt, yra mentaliteto skirtumai, kodėl skandinavai rekomendacijas supranta, kaip dalyką, kurio reikėtų laikytis, o lietuviai labiau supranta kaip dalyką, kurio galima ir nesilaikyti“, – tęsė J. Sejonienė.

Įtakos tam, pasak jos, turi ir bendras visuomenės nepasitikėjimas valdžios institucijomis.

„Deja, kai negali geranoriškumu pasiekti rezultato, tenka taikyti tokias griežtesnes priemones. Tada vėlgi gyventojai įsižeidžia, sako, kad čia prieš juos genocidas taikomas, bet čia surasti tą balansą, sudėtinga, aš įsivaizduoju, sudėtinga. Juo labiau, yra ir tas pandeminis nuovargis“, – kalbėjo Seimo narė.

Galiausiai, kaip pažymėjo J. Sejonienė, žmones piktina ir nežinomybė, kada baigsis pandemija, tad atsiranda automatinė pasipriešinimo, atmetimo reakcija.

© Rimvydas Ančerevičius

„Iš visų tų priemonių, kurios jau buvo taikytos Lietuvoje nuo visiškai švelnių iki ypatingai griežtų, kaip ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, atskirų miestų, tai kaukės, man atrodo, yra pats švelniausias. Nesinori audrinti, piktinti gyventojų, aš manau, ir Vyriausybei“, – svarstė ji.

J. Sejonienės nuomone, reikėtų tęsti dalyje savivaldybių vykdomą senjorų vakcinaciją, kai pas juos į namus slaugytojai vyksta kartu su pašto darbuotojais.

„Senjorai paskui konsultuojasi ir su šeimos nariais. Šeimos nariai neretai atkalbinėja, bet kito kelio nėra. Tokią programą reikėtų išplėsti ir kad daugiau savivaldybių tą taikytų“, – pridūrė laidos dalyvė.