Baltijos kelyje dalyvavę žmonės iš Baltijos šalių į specialius renginius, skirtus suskaitmeninti ir dideliame bendrame archyve išsaugoti žmonių sukauptus daiktus, liudijančius istoriją, nešė savo išsaugotus suvenyrus ir nuotraukas, susijusias su socialinių ir politinių pokyčių kupinais 1989-aisiais. Paskutinę vasaros dieną įvyko paskutinioji prisiminimų iš Baltijos kelio surinkimo diena Estijos sostinėje Taline. Vėliau „Europeana 1989“ persikels į kitas Rytų ir Centrinės Europos šalis.
Istorinis archyvas – iš žmonių emocijų
„Istorija nėra tik muziejų ir kitų atminties institucijų tvarkomas paveldas, tai ir asmeniniai žmonių išgyvenimai, jų patirtys. Įsižiūrėjus į visas atneštas žmonių nuotraukas, suvenyrus, galima įžvelgti kur kas daugiau, nei istorinių įvykių fiksavimą. Pavyzdžiui, kuo žmonės vilkėjo, kokiais automobiliais važinėjosi, kokiomis mintimis, emocijomis vadovavosi, kaip bendravo. Tai labai emociškai paveiki medžiaga“, – sakė prisiminimų surinkimo dienose Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dalyvavusi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslinė sekretorė ir projekto „Europeana 1989“ kampanijos koordinatorė Lietuvoje Birutė Pečiulevičiūtė.
Projekto vykdytojai pasakojo, kad Lietuvoje žmonės, atsimenantys 1989 metus, į skaitmeninį „Europeanos 1989“ archyvą patys įkėlė arba specialistams į prisiminimų surinkimų dienas atnešė įkelti Sąjūdžio atributikos, laiškų, straipsnių, vėliavų, drabužių, žaislų, foto bei radijo technikos ir daug nuotraukų.
Projektu „Europeana 1989“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje siekiama ne tik sukaupti įvairių prisiminimų, susijusių su 1989-aisiais, archyvą, bet ir sukurti virtualų Baltijos kelio žemėlapį. Visi dalyvavusieji Baltijos kelyje kviečiami pažymėti savo buvimo vietą šiame žemėlapyje ir jame pridėti savo turimas nuotraukas bei prisiminimus. Taip suklijavus grandinę nuotraukų iki 2014 m., kai bus švenčiamas Baltijos kelio 25–metis, tikimasi autentiškomis istorijomis užpildyti visą Baltijos kelio žemėlapį.
Žmonės daug fotografavo ir 1989-aisiais
Prisimenantieji 1989-uosius ne tik patys kviečiami į virtualų žemėlapį kelti savo suskaitmenintus prisiminimus – dėl kokių nors priežasčių to negalintys padaryti žmonės visose trijose šalyse buvo kviečiami į specialius renginius – prisiminimų surinkimo dienas. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje specialistai užrašinėjo žmonių istorijas, skaitmenino jų atsineštas nuotraukas ar daiktus ir kėlė jas į archyvą „Europeana 1989“.
„Nustebino tai, kad žmonės nešė daug nuotraukų. Nemanėme, kad jų bus tiek daug. O pasirodo, kad ir anuomet žmonės gana aktyviai fotografavo“, – sakė B. Pečiulevičiūtė.
Tą paliudija ir alytiškės Reginos Pakalnienės į prisiminimų surinkimo dienas atnešta nuotrauka, kurioje užfiksuota ji ir jos sūnus, stovintys Baltijos kelyje. Jiedu rankose laikė Lietuvos trispalvę.
„Vėliavėlę specialiai Baltijos keliui mano sūnui pasiuvo jo močiutė. Kai su juo stovėjome Baltijos kelyje, mus nufotografavo nepažįstamasis. Vėliau tas žmogus mums davė nuotrauką, aš jam pažadėjau už tai dovanų, bet daugiau jo nebesutikau. Labai jam ačiū už šią puikią nuotrauką, kuri primena vieną iš gražiausių Lietuvos istorijos įvykių“, – savo nuotraukos istoriją papasakojo ponia Regina.
Tarp žmonių išsaugotų nuotraukų yra ir šeimų, ir organizacijų, ir įvairių kolektyvų nuotraukos: šokėjai, chorai, aktyvistai, bendradarbiai. Žmonės save, stovinčius Baltijos kelyje, atranda ir kitų žmonių darytose nuotraukose. Viena iš tokių tapo 1989-aisiais Panevėžyje gyvenusi Raja Bogomolova. Jausmingus prisiminimus keliančią iškarpą iš laikraščio ji įsirėmino ir iki šiol laiko matomoje namų vietoje.
Viena iš gražiausių dienų gyvenime
Vilniuje ir Panevėžyje vykusiose prisiminimų surinkimo dienose per 150 žmonių pateikė savo daiktų iš archyvų, liudijančių 1989-ųjų įvykius. Nors vilniečiai buvo gana aktyvūs, tačiau panevėžiečiai juos aplenkė – skaitmeninti daiktų ir nuotraukų jie ėjo nepaisydami net tą dieną prapliupusio lietaus.
Latviai ir estai irgi noriai su visu pasauliu dalijasi savo prisiminimais, kurie taps istorine medžiaga. Tarp jų yra ir paprastų žmonių išsaugoti daiktai, ir žinomų tų metų veikėjų daiktai iš asmeninių archyvų.
Į Latvijos sotinę Rygą „Europeana 1989“ sukvietė apie 100 žmonių. Į Esplanados parke esantį paviljoną suplaukė nuotraukos, radijo aparatai, lėlė, fotoaparatai, o šalia – net automobiliai – tokie, kokiais 1989–aisiais žmonės važiavo į Baltijos kelią.
„Baltijos kelias man iki šiol yra tai, ką patyriau gražiausio savo gyvenime“, – prisipažino latvė Kristine. Tokių ir panašių minčių, kurios Baltijos kelią paženklina kaip itin stiprų gyvenimo potyrį, projekto organizatoriai per prisiminimų surinkimo renginius išgirdo ir daugiau.
Viena moteris į Taline vykusią prisiminimų surinkimo dieną atnešė savo dailią šviesią suknelę, kurią vilkėjo, kai stovėjo Baltijos kelyje laukdamasi savo pirmojo vaiko.
Taline į prisiminimų surinkimo dienas apie 100 žmonių suskaitmeninti atnešė per 150 savo daiktų ir nuotraukų.
Sujaudino net jaunus turistus
Berlyno istorinių tyrimų instituto istorikas ir projekto „Europeana 1989“ atstovas Frankas Drauschke neabejingas Baltijos kelio temai. Jis būdamas devyniolikos metų keliavo po Baltijos šalis ir atsidūrė Baltijos kelyje Rygoje.
„Kai atvykau į Rygą, sužinojau, kad po kelių dienų yra suplanuotas įvykis „Baltijos kelias“. Prieš tai apie jį nieko nebuvau girdėjęs. Likus kelioms dienoms prieš šią demonstraciją labai aiškiai jaučiau laisvės dvasią sklindančią iš žmonių – šalies vėliavos su juodais kaspinais buvo visur. Nieko panašaus Rytų Vokietijoje nebuvo buvę, tad ši patirtis man buvo itin emocionali“, – pasakojo F. Drauschke.
Nors su bičiuliais istorikas jau buvo išvykęs iš Rygos, 1989-ųjų rugpjūčio 23–iąją vėl į ją grįžo.
„Buvau taip suintriguotas tuo, kas įvyks dideliame mieste, tad po nakties grįžau į Rygą tam, kad sudalyvaučiau šiame įvykyje. Tai buvo nauja patirtis pasauliui – tokia taiki demonstracija – ir aš, studentas iš Rytų Vokietijos, taip pat joje buvau. Rugpjūčio 23–iąją stovėjau toje pačioje gatvėje, kurioje prasidėjo laisvė, šalia Laisvės statulos, – prisiminimais dalijosi F. Drauschke. – Tai buvo istorinis momentas ir jį galima buvo justi ore. Man tai buvo ypač jaudinantis įvykis – viskas čia vyko taip greitai, daug greičiau nei mano namuose Rytų Vokietijoje.“
Projekto „Europeana 1989“ organizatoriai kviečia nepalikti savo prisiminimų blukti laikui bėgant, o juos išsaugoti viso pasaulio dabarties ir ateitiems kartoms. Tais metais griuvo Berlyno siena, įvyko Baltijos kelias, laisvi rinkimai Lenkijoje, aksominė revoliucija Čekijoje, kiti įvykiai, visiems laikams pakeitę Europos žemėlapį.
„Nuskenuokite ar perfotografuokite savo senas nuotraukas, užrašus ar daiktus, kurie jums primena 1989–uosius ir įkelkite į interneto svetainę www.europeana1989.eu. Tiems, kam sunkiau savarankiškai tai padaryti, projekto „Europeana1989“ partnerė Lietuvoje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rudenį organizuos prisiminimų rinkimą Lietuvos viešosiose bibliotekose, kurios turi ir skaitmeninimo techniką, ir kvalifikuotų specialistų, išmanančių technologijas bei istoriją. Dar turime laiko perkratyti savo stalčius. Kiekvieno asmeninė istorija svarbi“, – sakė Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos atstovė B. Pečiulevičiūtė.