aA
Nors karantino sąlygos nuolat švelninamos, dar mažai kas gali tiksliai atsakyti, kada pagaliau grįšime į įprastą gyvenimą ir saugiau galės jaustis rizikos grupėje esantys senjorai. Laidoje Delfi diena profesorius Vytautas Usonis sako, kad į įprastą gyvenimą grįšime tuomet, kai epidemiologine prasme visiškai sumažės viruso plitimas ir didžioji dalis visuomenės įgis imunitetą.

Lietuvoje turime rusenančius židinius

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis laidoje Delfi diena sako, kad karantino metu yra stebimos naujausios susirgimų tendencijos, pasak kurių, vis dar yra naujų atvejų, todėl atsipalaiduoti dar negalime.

„Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad klausytojai, kurie mato ir klauso, suprastų teisingai, kad yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos mes vis tik vertiname situaciją. Pagrindinė sąlyga – sveikatos kriterijus. Jį apibūdina epidemiologinė situacija šalyje. Kalbėdami apie šią situaciją, mes turime omenyje skaičių, kiek naujų atvejų yra nustatoma kasdien, tada matome, ar situacija gerėja, ar ji yra stabili, ar dar turi augantį rodiklį.

Algirdas Šešelgis
Algirdas Šešelgis
© DELFI / Domantas Pipas

Mes, matydami paskutinių dienų tendencijas, matome, kad Lietuva turi po keletą ar daugiau atvejų, o tie atvejai nėra viename židinyje – jie atsiranda sveikatos apžiūros įstaigose, parduotuvėse, taip pat, kas yra nemalonus rodiklis, turime ir atvežtinių atvejų. Tai reiškia, kad turime ne tik Lietuvoje rusenantį židinį, bet ir gyvename nelabai saugioje aplinkoje Europos Sąjungos mastu“, – sako A.Šešelgis.

Kada grįšime į įprastą gyvenimą?

Profesorius Vytautas Usonis sako, jog virusas vis dar cirkuliuoja Lietuvoje, todėl karantinas vis dar yra reikalingas.

„Manau, kad karantino dar reikia. Karantino sąlygos keičiasi, lyginant su kovo viduriu, kai karantinas buvo paskelbtas, bet labai akivaizdu, kad virusas cirkuliuoja mūsų visuomenėje, virusas yra mūsų šalyje. Virusas atkeliauja su mūsų šalies svečiais, tai reiškia, kad turime imtis priemonių viruso plitimo kontrolei“, – svarsto profesorius.

Paklaustas, ar dabartiniai griežti ribojimai, kurie tebegalioja vyresnio amžiaus žmonėms, nediskriminuoja senjorų, profesorius tikino, kad vyresni žmonės turėtų suvokti, kad jiems rizika yra ženkliai didesnė. Tiesa, trūksta ir aiškenio komunikavimo su žmonėmis.

„Būtina įvardyti, kad tie vyresni žmonės priklauso didesnės rizikos grupei. Tai reiškia, kad žmogus turi suprasti, kad jeigu jis užsikrėstų, jam gresia sunkesnė ligos forma. Pažiūrėkime į statistiką. Lietuvoje jauniausias miręs nuo koronaviruso yra 49 metų asmuo, didžioji dalis yra vyresni. Kitas klausimas – kaip mes tą žinią perduosime visuomenei. Kaip pasiekti tai, kad rizikos grupėje esantys žmonės patys suvoktų jiems gresiančią riziką ir jie patys apsispręstų, ar jie yra pasirengę prisiimti riziką. Šioje vietoje ta diskusija ir yra tokia, kad labai jautriai reaguojame, neva yra kažkokia prievarta, diskriminacija ar dar kiti žodžiai galimi. Bet, manau, šioje situacijoje reikia daugiau komunikavimo su žmonėmis“, – laidoje kalbėjo V.Usonis.

Kada pagaliau baigsis karantinas ir grįšime į įprastą gyvenimą: maždaug 60 proc. visuomenės narių turi įgyti imunitetą
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot profesoriaus, į įprastą gyvenimą grįšime tik tuomet, kai didžioji dalis visuomenės turės imunitetą.

„Matote, užkrečiamosios ligos turi savo dėsningumus. Jūsų paminėtas žodis – raupsuotieji. Bijome raupsuotųjų todėl, kad jie gali būti pavojingi visuomenei, bet turime aiškiai pasakyti – mieli senjorai, visuomenė yra pavojinga jums, o ne senjorai visuomenei. Aš ir pats visada, nuėjęs į parduotuvę, dėviu ir kaukę, ir pirštines, jas paskui išmetu, tik išėjęs iš parduotuvės, nes aš stengiuosi sumažinti riziką sau. Tai yra esminis dalykas, turime tai aiškiai suvokti. O į įprastą gyvenimą grįšime tada, kai epidemiologiniais terminais kalbant, šiai virusinei infekcijai sąlygų plisti nebebus. Taip atsitiks tada, kai visuomenės imunitetas pasieks maždaug 60-70 proc. lygį. Tai yra maždaug 60 proc. visuomenės narių turės imunitetą šiai infekcijai. Tuomet infekcija nebeplis ir mes galėsime labai sušvelninti daugelį priemonių, kurios yra taikomos dabar“, – aiškino profesorius.

Optimizmo dėl vakcinos – ne itin daug

Paklausus, kada ir senjorai galės grįžti į visiškai įprastą gyvenimą, profesorius tikino, kad reiks dar gerokai palukėti. Net kai bus vakcina, ją reikės išvežioti po visą pasaulį, o tai užtruks.

Vytautas Usonis
Vytautas Usonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Optimizmo nėra daug. Pirmadienio dienos pranešimas labai optimistiškai nuskambėjo, kad amerikiečiai baigė pirmos fazės klinikinius tyrimus naujos vakcinos prieš SAARS 2 virusą, labai geri rezultatai, bet vėlesnės stadijos tyrimai yra planuojami liepos mėnesį, optimistinis scenarijus, kada vakcina būtų užregistruota 2021 metų pirmoje pusėje, ją užregistravus reiks pagaminti milijonus dozių, išvežioti po pasaulį, ją įskiepyti ir tada galėsime būti ramūs epidemiologine mikrobiologine prasme. Kol to nėra, mes turime galvoti, kokios kitos priemonės užtikrins visų mūsų saugumą“, – laidoje sakė V.Usonis.

Įvertino sprendimą dėl mokyklų ir darželių

Šiuo metu darželinukai ir mokiniai, atsižvelgus į jų savivaldybių sprendimus, gali grįžti į mokyklas. Anot V.Usonio, rizika išlieka, tačiau toks žingsnis buvo labai svarbus ir net būtinas.

„Dviem savaitėms grįžtant į mokyklas, turbūt reikėtų žiūrėti iš mokymo proceso pozicijų, kiek tos dvi savaitės yra reikšmingos, ar jos kažką pakeis, nes visgi susibūrimas į kolektyvą yra tam tikra rizika. Kalbant apie darželius, ten situacija kiek kitokia, kalbama, kad jeigu šis sprendimas pasiteisins, tai turėtų būti ilgalaikis sprendimas ir ilgam vaikai grįžtų į ikimokyklines įstaigas.

Kaip vaikų gydytojas, aš pirmiausia paminėčiau vaikų poreikį socialinio bendravimo. Šiuolaikinio vaiko raidai tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai turėtų grįžti, nes jiems nepaprastai sunku buvo išbūti du mėnesius nematant savo bendraamžių, kad ir kokie būtų geri santykiai šeimoje. Yra rizika ir mes ieškome kompromiso. Tikiu, kad bus griežčiausia priežiūra vaikų kolektyvuose, tikiu, kad bus epidemiologinė priežiūra, ar karantino suvelninimai neatsilieps naujų atvejų padidėjimui, bet tas žingsnis turi būti žengtas“, – sako gydytojas.

Yra rajonų, kur nebėra koronaviruso

Laidoje viceministras sako, kad jau yra rajonų, kur visiškai nebėra koronaviruso.

„Mes galime pasidžiaugti, kad yra dalis Lietuvos savivaldybių, rajonų, kur jau koronaviruso visiškai nebėra, todėl jie gali priimti atitinkamus sprendimus“, – tikina viceministras.

Pasiteiravus profesoriaus, ar iš tiesų taip yra, jis tokiu teiginiu labai suabejojo.

Kada pagaliau baigsis karantinas ir grįšime į įprastą gyvenimą: maždaug 60 proc. visuomenės narių turi įgyti imunitetą
© DELFI / Domantas Pipas

„Aš nebūčiau toks įsitikinęs. Lietuva nėra didelė valstybė ir per kelias valandas nuo vieno pasienio galime nuvažiuoti į kitą – tiek sveikas, tiek užsikrėtęs žmogus, todėl kad net ir ten, kur šiuo metu yra labai ramu, bet kuriuo momentu gali atsirasti infekcijos šaltinis, todėl budrumo turėtume turėti visoje šalyje“, – sako gydytojas V.Usonis.

Laidos pabaigoje pasiteiravus viceministro, vis tik kada galime sulaukti karantino pabaigos, pašnekovas sako tiksliai negalintis to įvardyti.

„Šiuo atveju būtų labai neatsargu spėlioti. Turbūt pasižiūrėsime į pačią dinamiką pokyčių ir tik tada bus galima spręsti, kada karantinas eina į pabaigą“, – į klausimą atsakė viceministras.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(101 žmogus įvertino)
2.3366

Top naujienos

Erdoganas įspraudė save į kampą: viskas priklausys nuo sėkmės Libijoje

Pamirškite buvusio JAV prezidento George’o W. Busho formuluotę „blogio ašis“. Turkijos...

Vilniaus darželio direktorė: vaikai po karantino grįžta pasikeitę (16)

Po karantino į darželius pamažu sugrįžta vaikai, tačiau daugiau nei du mėnesiai namuose davė...

Pateikė orų prognozę vasarai: nebuvo tikros žiemos – kitokia bus ir vasara (73)

Nors sinoptikai ir meteorologai pateikti kelių mėnesių į priekį orų prognozes vengia, tačiau...

Molėtų pl. girtas vairuotojas sukėlė avariją: rėžėsi į su vaikais važiavusios šeimos automobilį bus papildyta (42)

Šeštadienio pavakarę Molėtų plente, ties posūkio į Paberžę, girtas vairuotojas sukėlė...

Kardiologė: 3 augalai ir jų deriniai, padedantys širdžiai ką daryti, jei vargina širdies permušimai?

„Neabejoju, kad ateityje gali kilti naujas antplūdis, bet tai bus ne koronavirusu sergantys...

Paulius Jurkevičius. Lietuvos banko sriuba už 0,48 euro nėra blogis. O liūdna pilkuma!

Štai jau beveik mėnuo, kai po truputį verdamas Lietuvos banko darbuotojų mitybos makroskandalas....

Ši naujovė ateina net į mažiausius Lietuvos kaimus: tik retas susimąsto, kad investuotų tūkstančių gali nelikti per akimirką (65)

Keliaujant po Lietuvą akį patraukia ant namų stogų vis augantis saulės elektrinių kiekis....

INVEGA atsako: dažniausiai verslams kylantys klausimai dėl nuomos mokesčio kompensavimo (5)

Įmonėms, kurios dėl pandemijos buvo priverstos stabdyti veiklą, valstybė kompensuoja dalį...

Viskas, ką būtina žinoti apie erkes: norint išvengti ligų, svarbiausia vadovautis pagrindine taisykle (69)

„Atšilo oras ir jos pabudo. Kai kas sako, kad šiemet jos taip ir negulė miegoti. Medžioja mus,...

Operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas: tikiu, kad šį laikotarpį įveiksime iškėlę galvas (1)

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ( LNOBT ) vadovas Jonas Sakalauskas primena, kad per...

|Maža didelių žinių kaina