Paramą su okupacine Rusijos kariuomene kovojančiai Ukrainai vežantis pašnekovas teigė, jog žmonės gyvenantys arčiau fronto patiria didelius sunkumus.
„(Grįžus, aut. p.) iš karto vėl pamilsti Lietuvą – čia saugu, gražu, viskas kvepia, žmonės šypsosi ir jokios depresijos nėra. O ten patekus toliau nuo Kyvijo, Charkivo link fronto, ten tik liūdesys. Tiek patiems žmonėms, kurie ten gyvena ir yra likę.
Jie ten gyvena nežmoniškomis sąlygomis, jie jau yra visiškai susitaikę su tais pačiais kareiviais, su kuriais nuolatos bendrauja. Tai tenka ten išgirsti labai liūdnų istorijų ir to pozityvumo kartais yra labai mažai. <...> Jie kartais jaučiasi pamiršti. Deja, bet taip yra“, – teigė pašnekovas.
K. Sankauskas laidoje pasakojo, jog teko apsilankyti ir šalia fronto, Rusijos pajėgos tuo metu per 3–5 kilometrus nuo jo.
„Kuris pastoviai yra šaliai. Tokia situacija. Vaizdas toks pats kaip per pačius baisiausius siaubo filmus. Tik supranti, kad ten ne filmavimo aikštelė, bet reali gyvenvietė, kuri turėjo 10–20, gal 50 tūkst. gyventojų.
Ir viskas yra sugriauta – apie 80–90 procentų gyvenvietės“, – pasakojo K. Sankauskas.
Kai kur apkasai, pasak jo, būna iškasti net ir aplink daugiabučius.
„Iš rūsių, kuriuose žmonės ir gyvena, styro kaminai. Vežame tas krosneles. Jie šildosi ir taip gyvena jau pusantrų metų, artėja antrieji“, – tikino vyras.
Laidos „Labas vakaras, Lietuva“ pašnekovas K. Sankauskas taip pat atpasakojo ir Ukrainos karių nuotaikas.
„Kariai yra iš tikrųjų išsekę. Nes jie supranta, kad tie žmogiškieji resursai nėra amžini. Mato per dronus, per žiūronus, kas yra už priešo linijos, už tos kitos zonos. Tarkime, kariauji tu kariauji vienas prie kelių, grubiai – 1 prieš 5 arba 15 Rusijos kareivių. <...>
Rusai jau pradėjo nebesiųsti tiek daug tos karo mėsos, jie patys pradėjo taupyti savo resursus. Pradėjo aktyviau ir dronus naudoti, ne taip aktyviai sandėlius savo tuština, šiek tiek protėja. Ir patys ukrainiečiai supranta, kad karas tampa jau ne toks, kaip rusai va bank eidavo ir sakydavo, kad laimės. Ne, dabar jie jau patys protingėti, judėti į priekį kitais metodais“, – laidoje pasakojo paramą į Ukrainą vežantis K. Sankauskas.
Jis pabrėžė, jog Ukrainos kariams reikia kur kas didesnės paramos, nei jie gauna dabar.
„Juk jie gina mus, mūsų laisvę. <...> Smagu, kad sėdim dabar studijoje, kad grįžęs į Lietuvą galiu užsidėti kostiumą, kad žinau, kelinta savaitės diena dabar yra. Ukrainoje klausiau specialiai žmonių, kelintadienis šiandien. Jie jau nežino“, – pasakojo pašnekovas.
Visą LNK žinių pokalbį su K. Sankausku žiūrėkite čia:
