Ką daryti, jei antroji pusė tiesiog atsibodo, ko imtis, jei mylimąjį nori susigrąžinti, ir kur rasti naują simpatiją, tiesioginiame „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo santykių ekspertas Darius Ražauskas.
Jis taip pat pasidalijo savo įžvalgomis, kodėl skyrybos – tikras peilis vyrams ir kuo baigiasi jų romanai su į dukras tinkančiomis princesėmis.
Ilgai ir sėkmingai gyvena, nes lovoje turėjo tik vieną partnerį
Anot santykių eksperto, kiekvienas mūsų turi šiek tiek skirtingą prigimtį, proto sandarą ir mąstymo tipologiją. Būtent dėl to vieni gali visą gyvenimą nugyventi laimingai su vienu partneriu, o štai kitiems širdy vis neramu.
D. Ražausko teigimu, dalis mokslinių tyrimų JAV rodo, kad ilgiausi ir sėkmingiausi santykiai išlieka tarp asmenų, kurie vienas kitam buvo pirmi.
„Jie neišsilakstė, jie nebandė. Jie nė nežino, kad egzistuoja kitokia moteris ar kitoks vyras lovoje“, – aiškino „Žinių radijo“ pašnekovas.
Sutikta princesė nebūtinai reiškia, kad atsidūrei pasakoje
Tiesa, jis sutiko, kad nutinka ir taip, kad, pavyzdžiui, 25-erius metus santuokoje nugyvenęs vyras pabėga pas jaunesnę mylimąją. D. Ražausko teigimu, iš dalies taip nutinka ir dėl to, kad penkiasdešimties sulaukęs žmogus neretai pasąmonėje jau ima justi, kad artėja mirtis.
„Aišku, yra gyvenimo patirtis, viskas sukaupta, karjera padaryta, tai užtikrina pinigus, įspūdį. Ypač jaunoms merginoms patinka, kai dėdė solidus ir dar turtingas. Ir vyrai pradeda mesti žmonas, vaikus, nes, taip, kam ta kontrolė? Jie ieško nuotykių ir randa princesę“, – pasakojo specialistas.
Deja, tokia princesė, patikino D. Ražauskas, vyrą dažniausiai meta, prieš tai dar juo pasinaudojusi.
Kiekviena tolesnė santuoka trumpėja: skyrybos – nuosprendis vyrui
„Su kiekviena tolesne santuoka skyrybos greitėja, depresijos lygmuo, nusivylimas didėja ir dažniausiai tu baigi arba priklausomybėmis, arba kokiomis savižudybėmis. Žmogus mano, kad su juo tikrai taip nenutiks, jis gi protingas, bet statistika rodo taip“, – užtikrino jis.
Tiesa, atidūrę kryžkelėje – santykius tęsti ar nutraukti, neretai renkasi antrąjį variantą vien dėl to, kad supranta, kiek daug laiko teks investuoti į dabartinių santykių pagerėjimą. D. Ražausko teigimu, ypač moterys labai mėgsta dar kurį laiką į vyrus šaudyti atminties kulkosvaidžiu ar tiesiog priekaištauti už praeities veiksmus.
„Kaip nekeista, vis dėlto žmonės, viską apmąstę, dažniausiai pasirenka bandyti atkurti santykius, o ne ieškoti nuotykių. Ilgojoje perspektyvoje tie nuotykiai dažniausiai veda į vienatvę ir psichologinę degradaciją. Vyrui partnerių keitimas yra, praktiškai, psichologinės degradacijos garantas. Vyras dažniausiai auga ir tobulėja tuomet, kai prisiima kuo daugiau atsakomybės. Kuo mažiau jis prisiima atsakomybės, kuo labiau jos atsikrato, tuo labiau degraduoja kaip asmuo ir, sakykime, savybių rinkinys“, – pozicija dalijosi D. Ražauskas.
Dėl skyrybų labiausiai nukenčia vaikai
Išsaugoti dabartinius santykius, pataria jis, verta ir dėl vaikų. Laidoje santykių ekspertas citavo vieno profesoriaus, kuris stebėjo vaikus nuo tėvų skyrybų pradžios iki tol, kol jie patys suaugo ir sukūrė savo šeimas, tyrimus.
„Labai įdomu, kad, pasirodo, labiausiai nukentėjęs, kai skiriasi tėvai, visada yra vaikas, net jei tėvų santykiai buvo „skraidančių lėkščių“ tipo. Net tokiais atvejais anksčiau ar vėliau poros nusišlifuoja, atranda galimybes kitaip tuose santykiuose gyventi. Geriau išsaugoti tokią konfliktuojančią šeimą, kuri turi potencialą vėliau „susilipinti“ ir kartais net tapti daug geresne nei buvo prieš tai, nei santykius nutraukti“, – įsitikinęs santykių specialistas.
Anot jo, vilties yra net tuomet, jei nuo skyrybų praėjo, tarkime, metai. Neretai tik tuomet žmonės sugeba į savo gyvenimą pažvelgti iš šalies.
„Žmogus suvokia, kad padarė klaidą, prisimena užgyventą vidinį turtą, bendrą patirtį, bendras kančias, džiaugsmą. Žmogus nori grįžti, atstatyti, o kitas gal net nekelia ragelio, gyvena kitoje valstybėje. Kartais tą stebuklą pavyksta padaryti. Visų pirma, turi dirbti su žmogumi, kad jis atleistų sau, pradėtų keisti savo mąstymą ir taptų augančia asmenybe – pradėtų skaityti, užsiimtų saviugda ir savianalize“, – kalbėjo pašnekovas.
Santykius išsaugoti dažniausiai nori tik vienas
Jis prasitarė, kad neretai, visų pirma, į konsultaciją ateina tik vienas žmogus. Tačiau ir to esą – visai pakanka.
„Kai šeimoje vyksta konfliktinės situacijos, dažniausiai iš pradžių visa tai išsaugoti ir išgelbėti nori tik vienas – tokia žanro keistenybė. Kitas jau būna tiek nusivylęs, kad: „Ne, man nebeįdomu, nuleidžiam tuos dešimt metų į klozetą, važiuojam toliau atskirai“, – pasakojo D. Ražauskas.
Jo teigimu, tokį žmogų esą išties geriau kurį laiką palikti ramybėje.
„Mes visi esame šiek tiek egocentrikai. Per dešimt metų nesu išgirdęs: „Labas, Dariau, žinai, „su manimi“ problemos. Užknisu vyrą, darau viską blogai, amžinai priekaištauju. Mes nebesikeičiame, nebeaugame. Duok man pratimų, knygų, paskirk terapijų, kaip galėčiau pasikeisti, kad išvengtume skyrybų“, – kalbėjo pašnekovas.
Vienatvę prilygina dviem pakeliams cigarečių per dieną
Anot santykių eksperto, jei konfliktuojanti pora nusprendžia kurį laiką pagyventi atskirai, iš pradžių jiems neretai palengvėja, tačiau po kurio laiko „kažko“ ima trūkti.
„Kai mes nuolat kartu gyvename, neįvertiname to, ką turime. Vadovaujantis daugeliu mokslinių tyrimų, vienas iš labiausiai žudančių ir sveikatai kenkiančių dalykų yra vienatvė – prilyginama dviem pakeliams cigarečių per dieną. Kalbu apie situaciją, kai esi vienas ir nori turėti šeimą“, – sakė D. Ražauskas.
Jo teigimu, jei vienas žmogus poroje ima keistis, gali būti, kad jo pokyčiai įkvėps ir kitą.
„Tuomet yra galimybė, kad partneris kiek atsitokės, pamatys tavo pokyčius ir galbūt pats pradės norėti prisijungti prie pokyčių, arba supras, kad po tų dešimt metų kažkas vis dėlto gali pasikeisti“, – kalbėjo D. Ražauskas.
Tikina, kad šiukšles turime išsinešti patys
Jis prasitarė, kad susitaikyti paprastai pavyksta vos 20 proc. porų, kurios kreipiasi pagalbos. Statistika esą tokia, nes 60 proc. žmonių tiesiog sumoka pinigus ir nesiima veiksmų, o dar 20 proc. negali pokyčių tęsti bent dvi savaites.
„Esame užaugę Vakarų kultūroje, kurią vadinu piliulių kultūra. Tu tiesiog tikiesi – nuvažiavau pas automechaniką ar dantistą, numečiau krūvą pinigų, ką reikia, jis ištraukė, aš nieko nedariau. Bet su psichologija niekada nebus taip. Tai – tavo galva, pats su ja ir turi tvarkytis. Kažkas gali vesti, palaikyti, paguosti, bet šiukšles turėsi išsinešti pats”, – kalbėjo pašnekovas.
Anot specialisto, gyvename pasaulyje, kuriame mums nuolat rodoma, ką rengtis, valgyti, sekti.
„Mes nuvertiname gyvą santykį, geriau leidžiame laiką su ekranais. Mes keičiame savo buitį į buitį didmiesčiuose už geresnius pinigus, bet paskui prarandame santykius ir dar daug ką. Galutiniame variante tampame vis labiau vieniši. Dėl to ir klesti visi socialiniai tinklai, kurie sukuria nevienišumo iliuziją – oi, turiu 500 draugų feisbuke“, – sakė D. Ražauskas.
Ragina nesivadovauti iliuzijomis
Paklaustas, kur patartų ieškoti antrosios pusės tiems, kurie vis dėlto nori užmegzti naujus santykius, pašnekovas patikino, kad, visų pirma, reikėtų atsigręžti į save. Tarkime, atlikti kelis rimtus psichologinius ar asmenybinius testus, suprasti, kas esi ir koks žmogus tau tiktų.
„Tuomet mesk iliuzijas. Dažniausiai santykius sužlugdo išankstinės iliuzijos. Kaskart nusistebiu, kai sutinku vyresnius už mane, subrendusius, daug pasiekusius žmones, bet santykiuose jie ir toliau tiki iliuzijomis. Nr. 1 jų – kad egzistuoja mistinė antra puselė, kurią sutikus viskas bus gerai amžinai“, – sakė jis.
D. Ražausko teigimu, turime suprasti, kad pirminėje naujų santykių stadijoje mus veikia visa cheminių elementų puokštė, tačiau pirminiam susižavėjimui praėjus ima kisti ir požiūris į sutiktą žmogų.
„Kai praeis įsimylėjimas, ateis pripratimas, pradėsi matyti trūkumus, kils ginčai ir konfliktai. Jei nori tą stadiją įveikti, reikia jungiančių vertybių, panašių pažiūrų, panašaus atsakomybės lygmens. Reikia, realiai, analizuoti tą žmogų, o ne tiesiog „patinka ar nepatinka“. Mes dažniausiai renkamės tą partnerį, kuris labiausiai traukia seksualiai, tačiau geriausiai gyvensi su tuo, kurio vertybės, požiūris, pasaulėžiūra, paradigma yra panaši“, – kalbėjo jis.
Kur rasti antrąją pusę?
D. Ražausko teigimu, statistiškai tvirtesni santykiai būna tarp tų porų, kurių neskiria labai didelis amžiaus skirtumas.
„Iki 7 metų – viskas normaliai. Bet jei jau daugiau nei 10, iš pradžių jiems gerai, bet, praėjus įsimylėjimui, dažnai susiduriu, kad kažkuriuo metu įsijungia skirtingas pasaulio matymas. Vienas vis dar nori tūsinti, varyti, visos naujovės, kitas nori daugiau ramybės ir panašiai, šiek tiek kitaip pasaulį mato. Tie kartų skirtumai kartais pakiša koją”, – kalbėjo specialistas.
Pasak pašnekovo, geriausia antros pusės dairytis vietose, kuriose nuolat lankaisi – gal net darbe, arba savanoriškose organizacijose.
„Žmonės eina susipažinti į kavines, naktinius klubus, barus ir tai yra blogiausia strategija. Ten dažniausiai renkasi tie, kurie nori pasilinksminti, ieško vienos nakties nuotykių ir net, jei atėjo geras žmogus, bus labai sunku jį pastebėti, nes, visų pirma, pastebėsi ryškias personas, o statistiškai tai ne tie, su kuriais tau pavyks sėkmingai gyventi“, – aiškino D. Ražauskas.
Kvaila antrosios pusės esą ieškoti ir internete.
„Statistinė tikimybė organizacijoje, kurioje savanoriaujama, sutikti žmogų, su kuriuo pragyvensi ilgiau ir sėkmingiau, yra astronomiškai didesnė nei naktiniame klube<...>, tačiau geriausi partneriai randami jų neieškant “, – priminė jis.