„Iš Lietuvos pusės tai neturėtumėme sveikinti šio sprendimo, nes mažėja NATO matomumas, mažėja NATO pajėgumai“, - BNS trečiadienį sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad misija sustiprinta dėl situacijos Ukrainoje, tačiau konfliktas ten tebesitęsia.
„Sprendimas racionaliąja prasme man yra suprantamas, bet man jis nėra suprantamas logine prasme, nes priežastis neišnyko. Konfliktas Ukrainoje kaip ruseno, taip ir teberusena. Šiuo atveju kaip ir nėra tos priežasties sumažinti oro pajėgumus“, - sakė G.Jasutis.
Tuo metu TSPMI docentas Kęstutis Girnius sako, kad NATO per pastaruosius metus jau įrodė savo įsipareigojimą ginti Baltijos valstybes - sprendimas reikšmingai sustiprinti oro policijos misiją Baltijos šalyse pernai ir buvo priimtas siekiant parodyti šioms valstybėms NATO įsipareigojimus.
„Priežastis buvo Baltijos šalis nuraminti, kad NATO yra čia, mes jus palaikome ir siunčiame daug (pajėgumų)“, - BNS sakė K.Girnius.
K.Girnius sakė, jog sprendimu mažinti oro policijos misiją Baltijos šalyse NATO siunčia signalą Rusijai, jog nenori eskaluoti konflikto, tačiau, jo teigimu, to nereikėtų vertinti kaip nuolaidos Rusijai. Jo teigimu, NATO yra naudinga mažinti įtampą Rytų Europoje ir ji sieks tai daryti, bet, kita vertus, Aljansas nenuolaidžiaus Rusijai ir toliau laikysis priimtų įsipareigojimų.
NATO nusprendė mažinti oro policijos misiją Baltijos šalyse - vietoje 16 naikintuvų, kurie patruliavo pastaruoju metu, nuo rugsėjo budės aštuoni. Lietuvoje vietoje dviejų kontingentų liks vienas. Iki krizės Ukrainoje Baltijos šalių oro policijos misijoje paprastai budėjo keturi naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose.