Jokubaitis: maldauju, kad to nebūtų. O paskui geriausiu atveju pirmalaikiai rinkimai

„Šitame mitinge matėsi, kad politikai nebenori būti politikai, jie bijo išeiti ir kalbėti su žmonėmis. Tai yra iš tikrųjų pats blogiausias scenarijus. Jie turbūt galvoja, kad jie (protestuotojai – „Delfi“) yra neverti, jog su jais būtų kalbamasi, jie yra atsilikę, kažko nesupranta. Šita nuostata yra pati blogiausia“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ kalbėjo profesorius.

„Įvykiai vyksta vienas po kito, o Vyriausybės reakcija yra tokia, kad žmonės net neišgirdo, kad juos būtų norima suprasti, kodėl jie taip elgiasi ir kodėl taip yra daroma“, – pridūrė jis.

Tokiu būdu, pasak A. Jokubaičio, skatinamas žmonių radikalėjimas: „Žmonės tą matydami ir vieną kartą dauždami galvą į sieną, paskui vėl, anksčiau ar vėliau turi pramušti šitą sieną. Mes skatiname radikalėjimą.“

Pasak filosofo, visais laikais politiko pašaukimas politiko eiti ir kalbėti su žmonėmis.

„Nežiūrint visko, nežiūrint giljotinos, tu tą dalyką turi daryti. Tu pradžioje turi juos prisijaukinti, o paskui pradėti su jais kalbėtis, o ne kaip dabar – viena pusė mano, kad kita pusė neverta pokalbio, o kita pusė pradeda galvoti, kad jie nenori mūsų girdėti ir niekada su jais kartu mes nesusėsim. Bloga situacija“, – apibendrino A. Jokubaitis.

Blogiausia, anot jo, kad abi šios pusės neturi erdvės, kur galėtų susitikti ir diskutuoti.

„Blogiau negu Sąjūdžio pabaigos laikais, kur buvo laidos, kuriose galėjo diskutuoti skirtingų požiūrių pusės. Mes nebeturime bendros scenos: vieni eina į Youtubą, ir ten jau susikūrė nauji nacionaliniai transliuotojai, kiti naudoja propagandą ir yra kitoj pusėj, o iš tikrųjų mes šitoje vietoje nebesuprantam, kas su šita šalimi darosi“, – sakė profesorius.

A. Jokubaitis atkreipė dėmesį, kad jau ir su Šeimų maršo dalyviais nebuvo kalbamasi. Jis sako nepastebėjęs ir prezidento Gitano Nausėdos, kurio sveikinimas transliuotas per Šeimų maršo renginį Vingio parke, pastangų tą daryti.

„Jeigu prezidentas būtų iš tikrųjų kalbėjęsis, tai šitų visų mitingų, kurie įvykio prieš kelias dienas, nebūtų buvę“, – teigė A. Jokubaitis.

© DELFI

Kritikavo ribojimus neturintiems galimybių paso

A. Jokubaitis laidoje kritikavo ir sprendimus apriboti dalį veiklų žmonėms, kurie neturi galimybių paso.

„Man atrodytų, kad čia išvis nelogiška yra. Kai dėstai, atrodo, visada stengiesi, kad studentai suprastų, jog utilitarizmo filosofija (kuo didesnės naudos skaičius kuo didesniam skaičiui žmonių) pagrindimas nauda šitoje vietoje negali būti pagrindinis argumentas, nes žmonės yra laisvi. Antra, žmonės turi savo dalykų supratimą, turi savo protą.

Man keisčiausias dalykas šitam pasauly yra, kaip žmonės turėdami, atrodytų, tą patį protą, visiškai skirtingai supranta dalykus. Ir tai yra normalu, aš nesitikiu, kad mes tai pakeisim. Jeigu žmonės mano kitaip ir mano, kad jų kūnas jiems priklauso, ir aš negaliu pakeisti jų įsitikinimų, liberali valstybė negali naudoti savo prievartos tų žmonių atžvilgiu, ji negali diskriminuoti žmonių. Ji negali diskriminuoti žmonių dėl religinių įsitikinimų, dėl moralinių įsitikinimų, filosofinių įsitikinimų, įskaitant ir šitą įsitikinimą“, – kalbėjo filosofas.

„Tuo labiau, kad jeigu norėsi remtis mokslu, deja, ir mokslas čia netinka. Nustokim meluoti. Mokslas yra hipotetinės prigimties. Jis nuolatos ginčijasi, tai yra ginčo objektas. Aš esu pasiskiepijęs ir aš niekaip nesuprantu, jeigu į kavinę ateis nepasiskiepiję žmonės, juos išvarys. Aš nebijau, aš esu pasiskiepijęs. Kodėl juos reikėtų diskriminuoti?“ – klausė profesorius.

Pasak jo, Lietuva nebūtinai turi eiti Prancūzijos ar Vokietijos keliu.

„Pažiūrėkit į Švediją, nėra ten tokio sumanymo. Ten net ne valstybės institucijos šitą dalyką reguliuoja. Tai rodo, kad mes iš tikrųjų pasirinkome ne pačią geriausią solidarumo kūrimo formą, nes valdžia mus laiko nesuaugusiais vaikais, kuriuos reikia paternalistiškai globoti, įskaitant valstybės prievartą. Aš šitoj vietoj esu tikrai liberalas“, – sakė A. Jokubaitis.

„Aš netikiu, kad visų Lietuvos nepasiskiepijusių žmonių svajonė yra kuo greičiau išeiti į gatvę ir apkrėsti savo artimą. Yra tikimybė, kad aš išeisiu į gatvę ir mane partrenks automobilis, bet automobilių dėl to niekas neuždraudžia. Aš jaučiu atsakomybę už artimus žmones, aš jaučiu atsakomybę už studentus, dauguma žmonių jaučia atsakomybę, bet valdžia niekada įstatymu nelaimės karo prieš moralę“, – kalbėjo profesorius.

Jis laidoje taip pat prognozavo, kaip įvykiai šalyje galėtų vystytis toliau.

„Aš manau, kad artėjam link Belfasto. Buvo tokia Šiaurės Airijoje vieta. Jie turi tokį viešbutį, pavadinimu „Europa“, kuris yra 39 kartus sprogdintas. Aš to labai nenoriu. Neduok Dieve. Maldauju, kad to nebūtų. O paskui geriausiu atveju pirmalaikiai rinkimai“, – laidoje „Delfi diena“ sakė A. Jokubaitis.