aA
Artėjant Birželio 14-ajai, Gedulo ir vilties dienai, prisimenamas vienas skaudžiausių periodų Lietuvos istorijoje – tremtys ir okupacijos. Daugeliui ši diena asocijuojasi su skaičiais: kada viskas prasidėjo, kiek žmonių buvo ištremta, tačiau ar teko kada pagalvoti, kokia Lietuva būtų dabar, jei viso to nebūtų įvykę. Kaip pastebi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto daktaras Norbertas Černiauskas, Lietuva, kokia yra dabar, turėjo pagrindą tokia tapti jau apie 1950-uosius.
Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
© Andriaus Petrulevičiaus nuotr.

Trėmimų įtaka Lietuvai

Tikriausiai nesunku įsivaizduoti, kad jei Lietuva nebūtų išgyvenusi trėmimų ir sovietų bei nacių okupacijos, ji šiandien būtų kitokia. Bet atsakyti į klausimą, koks būtų šiandien mūsų šalies vaizdas nėra paprasta ir šį laikotarpį išmanantiems istorikams. Kaip pastebi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Lietuva išsivystymo atžvilgiu būtų toliau pažengusi.

„Su kuo lyginti ir kokiai šaliai Lietuva prilygtų, labai sunku pasakyti. Mes būtume, galbūt, visai kitokia valstybė: mažiau būtų skurdo, nelygybės, mažiau būtų išvykę jaunimo iš savo Tėvynės, nebūtų sugriautas ir išvežtas kultūros paveldas. Bet reikia suprasti, kad buvo ištremta inteligentija – Tautos stuburas, o kiek dar pasitraukė į Vakarus“, — sako A. Rupšytė.

1941 metais birželio 14-ąją prasidėjo trėmimai ir vienas pagrindinių sovietų taikinių buvo inteligentija. Nors Sibire ištremta ir įkalinta buvo apie 280 tūkstančių Lietuvos gyventojų, o į Vakarus pasitraukė dar apie 60 tūkstančių, N. Černiauskas sako, kad, mokslininkų teigimu, apskritai Lietuvos gyventojų netekčių skaičiai siekia arti milijono.

Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
© Andriaus Petrulevičiaus nuotr.

„Mokslininkai sako, kad mūsų visuomenė dėl genocido, žudynių, represijų, deportacijų ir gyventojų iškeldinimų neteko milijono gyventojų nuo 1939 iki 1959 metų. Dalis ištemtųjų vėliau grįžo, tačiau karo ir pokario baisybės palietė milžinišką skaičių žmonių: Klaipėdos kraštas liko tuščias, sunaikinti Lietuvos žydai, iš Vilniaus iškeldinti vietos lenkai, aktyvioji lietuvių dalis priversta bėgti, represuojama ir tremiama.

Ir tai ne tik skaičiai, bet kultūrinės ir intelektualinės įvairovės netektis. O kaip tai persiduoda dabarčiai? Kartais jaučiamas nepasitikėjimas savimi ir kitais, kūrybiškumo stoka, tam tikras uždarumas, depresyvumas ar net humoro jausmo neturėjimas. Dažniausiai laisvos visuomenės automatiškai turi gerą humoro jausmą, o lietuvių juokeliai dažniausiai kilę ne iš laisvo būvio, o iš kasdienybės ir vargo“, — sako istorikas.

Nors gali pasirodyti, kad keli šimtai tūkstančių ištremtųjų galbūt nėra labai didelis skaičius nuo bendro gyventojų kiekio, įvertinant tai, kokie žmonės buvo tremiami, nuomonė gali pasikeisti. „Bet kas buvo tuose skaičiuose? Mokytojai, mokslininkai, dvasininkai, gydytojai, karininkai, visuomenininkai, aktyvūs studentai, verslininkai ir ūkininkai – tad galime suprasti, kad tai gal net du trečdaliai turimo aktyvaus visuomeninio-valstybinio potencialo. Likusi lietuvių dalis nedingo, bet ji galvojo, kad ir jų eilė gali ateiti. O tai pokariu kėlė visuotinę baimę, nepastovumo, gyvenimo šia diena jausmą“, — pastebi N. Černiauskas.

Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
© Andriaus Petrulevičiaus nuotr.

Pasak pašnekovo, taip pat manoma, kad jei ne Antrasis pasaulinis karas, Lietuvoje apie 1950-uosius galėjo įvykti nemažas ekonominis ir kultūrinis šuolis, nes per laikotarpį nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo (1918 m.) iki sovietų okupacijos tam buvo sukurti realūs pagrindai, nuo kurių būtų buvę galima atsispirti.

„Tiesą sakant, dažnai studentams sakau, kad tarpukario Lietuva jau buvo subrandinusi ir užauginusi kartą, kuri pretendavo tapti auksine mūsų istorijoj, bet kaip tik ji subrendo, taip ją ir nukirto“, — sako N. Černiauskas.

Pirmi vieši pasisakymai apie trėmimus

Okupacijos laikotarpiu apie trėmimus ne tik nebuvo galima kalbėti, bet lietuviai, pasak A. Rupšytės, nelabai ir žinojo trėmimo mastų. Tik perestroikos laikotarpiu, ėmus laisvėti visuomenei, 1988 m. pavasarį ir vasarą pirmą kartą pradėta apie trėmimus diskutuoti spaudoje, tačiau viešų minėjimų visoje Lietuvoje dar nebuvo.

„Nors nebuvo valdžios persekiojimų, tačiau sovietų represinės struktūros sekė ir žiūrėjo, bet nevaikė“,— sako pašnekovė.

Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
© Andriaus Petrulevičiaus nuotr.

Pirmieji vieši minėjimai įvyko 1989 birželio 14-ąją. Žmonės nešė gėles ant bėgių, statė kryžius ir rūpintojėlius, sakė kalbas, tūkstantinės minios ėjo į gatves, pirmą kartą apie tremtį viešai išdrįso prabilti ir patys tremtiniai. Kaip A. Rupšytė pasakoja, prieš tai tremtiniai vengė kalbėti apie tai, nes buvo jaučiama baimė, o ir visuomenės požiūris į tremtinius nebuvo labai palankus, daugelis bijojo rodyti jiems palankumą.

Po šio pirmojo viešo minėjimo sekė ir kiti didelės svarbos įvykiai. Vienas iš jų – tremtinių palaikų iš Igarkos pargabenimas. Į Kėdainių karinį oro uostą kariniais lėktuvais 1989 liepos 28-ąją buvo pargabenti 120 lietuvių palaikai. Į oro uostą vėl susirinko tūkstantinės minios. Pasak A. Rupšytės, emocija buvo graudulinga, ant dėžių su palaikais buvo dedamos trispalvės, gedulo juostos, gėlės, kunigai šventino karstus, žmonės sakė kalbas.

„Labai daug sunkvežimių išvežiojo palaikus į įvairius kraštus: Šilutę, Šilalę, Vilnių, Kretingą, Kauną, Raseinius... Kiekviename mieste, miestelyje palaikai buvo sutinkami ir vėl pagerbti. Vis daugiau ekspedicijų išvyko į Sibirą. Tikslas buvo ne tik aplankyti tremties vietas, bet ir parsivežti artimuosius“, — pasakoja A. Rupšytė.

Ekspedicijos į Sibirą tęsėsi. Kaip A. Rupšytė aiškina, kadangi tuo metu buvo Rusijos demokratinių jėgų pakilimas, buvo lengviau lankyti trėmimų vietas, o parsigabenti palaikus nebuvo draudžiama.

Lietuviai po truputį žaizdas išsigydo

Nors akivaizdu, kad trėmimai ir okupacija Lietuvos formavimuisi padarė neigiamą įtaką, N. Černiauskas ir A. Rupšytė pastebi, jog Lietuva atsigauna ir sparčiu žingsniu eina į priekį. Pavyzdžiui, istoriją studentams dėstantis N. Černiauskas sako, kad jaunojoje kartoje nepastebi posovietinės tautos charakterio bruožų.

„Kas ankstesnėje kartoje buvo, kad ir ta pati visuotinė nusirašinėjimo kultūra, dabar jau ne tokia populiari. Man atrodo, kad daug kas pasikeitė. Kas anksčiau buvo norma, dabar tampa anomalija. Atsiranda pasitikėjimas, ambicijos, galvojimas apie ateitį, kūrybiškumas, apibrėžtų tikslų siekimas. Galbūt iš to gali kilti kartų nesusikalbėjimas. Vyresnieji dar dažnai įvykius vertina per kančios ir nostalgijos miksą, tuo metu jaunimas žiūri iš kitos pusės — natūraliai bando permąstyti praeitį, susirasti joje atramas bei judėti į priekį. Istoriniai įvykiai, kaip sausio 13-oji ir partizanų karas, suvokiami kaip natūralūs, o ne išmoktiniai pilietinės savivokos šaltiniai“, — aiškina istorikas.

Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
Į Kėdainių karinį oro uostą 1989 m. buvo pargabenti 120 lietuvių tremtinių palaikai
© Andriaus Petrulevičiaus nuotr.

Pašnekovai pastebi, kad Kovo 11-osios Lietuva akivaizdžiai pažengusi toliau nei tarpukario metu. Be to, N. Černiauskas pabrėžia, kad laimi ne tie, kurie gyvena tik praeitimi ir laukia užuojautos, o tie, kurie supranta, kad be visa ko reikia judėti į priekį.

Norintys padėti judėti į priekį ir „Misija Sibiras“ ekspedicijos komandai, kviečiami tai padaryti aukojimo platformoje aukok.lt arba trumpaisiais numeriais 1891 – auka 3 EUR, 1892 – auka 5 EUR.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(113 žmonių įvertino)
4.0531

Top naujienos

Pinigai dar ne viskas: į Lietuvą grįžo dirbti už keturiskart mažesnį atlyginimą ir nesigaili (32)

Prieš dvejus su puse metų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gyventi grįžęs Gytis Kašėta...

Plaukimo meistras atsakė, kokią klaidą darome beveik visi: toks jūsų veiksmas gali baigtis tragiškai (19)

Lietuvą užklupęs karštis reikalauja aukų. Gelbėtojai praneša jau apie 6 skenduolius, tačiau...

Po Petrikytės koncerto kilusio skandalo Vitulskienė sulaukė atsako: dabar provokuoja ir net prakeikė vaikus (513)

Pastarieji metai, kai pradėjo veikti verslininkės Erikos Vitulskienės mados namai, žinomai...

Gydytojų gudrybė naciams įvarė panišką baimę: mirtinos ligos „protrūkis“ išgelbėjo tūkstančius (48)

Antrojo pasaulinio karo metais vienas žmogus kreipėsi į gydytoją Lenkijos Rozvadovo mieste dėl...

Užkalnis Vilniuje rado geriausius sušius ir dar vieną patiekalą, geriausią Europoje (96)

Pradedame nuo to, kad nuo sekmadienio, birželio 16 d., jūs nebegausite ten vietų be rezervacijos....

Mama naujų mokslo metų laukia su siaubu: mus šokiravo, kiek kainuos pirmoko laikas mokykloje (139)

Esu būsimo pirmoko mama . Kadangi esame mažesnes nei vidutines pajamas uždirbanti šeima,...

Maisto produktai karštą dieną: pavalgę jausitės puikiai ir atvėsite 10 gudrybių (6)

Mažiau angliavandenių ir baltymų – užtikrintas būdas ištverti svilinanti vasaros karštį,...

Apie „švytinčią“ piloto profesiją arba mergaitėms taip pat reikėjo (32)

Panašu, jog populiarios dainos „Reikėjo berniukams“ žodžius greitai teks perrašyti –...

Šaulių sąjungos vadas: Rusijos agresija buvo žadintuvas mūsų visuomenei (903)

„Tai buvo lūžis mano gyvenime“, – šypsosi Lietuvos šaulių sąjungos ( LŠS ) vadas...

Garbaus amžiaus avarijos kaltininkė reanimacijoje, į ligoninę paguldyta ir jauna mama bei jos kūdikis (24)

Birželio 15 d., 11.46 val., kelyje Plungė–Plateliai, ties ženklu „11 km iki Šaltojo karo...