Mokslininkas taip pat išsakė nuomonę, kad artėjantys parlamento rinkimai Lietuvoje Maskvai gali tapti gardžiu kąsniu siekiant padidinti savo įtaką.
„Leiskite man pradėti mintimi, kad tarp svarbiausių strateginių V. Putino tikslų yra buvusių sovietinių respublikų reintegracija, grįsta stipresniais ekonominiais ryšiais ir pasibaigsiančia politine sąjunga ir saugumo paktu“, - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje diskusijoje sakė J. Bugajskis.
Politologo nuomone, Rusijos veiksmai rodo judėjimą Eurazijos Sąjungos linkme, o tokia Sąjunga formuojama kaip atsvara JAV ir Europos Sąjungai Vakaruose bei Kinijos ekonominei galiai Rytuose. Anot J. Bugajskio, jeigu Rusijai pavyktų ekonominiais ir politiniais saitais prie savęs pririšti buvusias sovietines valstybes, tai sumažintų tikimybę, kad šios galėtų jungtis prie alternatyvių aljansų.
„Tokiu būdu Rusija gali sustiprinti savo pozicijas pristatydama save kaip Eurazijos galios centrą pasaulyje, kuriame yra keli galios poliai. Jai tai būtų parankiau nei būti tiesiog eiline žaidėja daugiašaliame pasaulyje“, - kalbėjo politologas.
Jo teigimu, ši strategija lems padidėjusį spaudimą Rusijos kaimynams.
Rusija išdrąsėjo dėl „perkrovimo“ politikos ir ES krizės
„Su Rusija bendrą sieną turinčios Rytų Europos valstybės yra labiausiai pažeidžiamos ir tinkamos įgyvendinti Rusijos planus. Baltarusija, Moldova, Ukraina Vašingtonui nėra prioritetas – nei dėl demokratinės plėtros iniciatyvų, nei suvereniteto ar strateginės padėties prasme“, - svarstė politologas.
Antra svarbi priežastis, kodėl Rusija ėmėsi suburti aplink save buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, tai ekonominės ir finansinės krizės nulemtas Europos Sąjungos abejingumas Rytų Europos valstybėms. Anot politologo, Maskva paprasčiausiai nusprendė, kad Europos Sąjunga yra įsivėlusi į pakankamai rimtas problemas, tad Rytų Europa jai veikiau yra rakštis.
„Trečia, posovietinėse valstybėse tvyro nusivylimas Europos Sąjunga. Šios šalys neturi jokių konkrečių pažadų, veiksmų plano, kuris nubrėžtų pilnos integracijos į Europos Sąjungą perspektyvą. Tuo tarpu Centrinės ir Rytų Europos valstybės arba Vakarų Balkanų šalys tokius planus turėjo. Rytų partnerystė siūlo itin mažai finansinių galimybių, skirtingai nei Maskva“, - teigė J. Bugajskis.
Galiausiai, kategoriška Rusijos užsienio politika padeda atitraukti rusų dėmesį nuo vidinės opozicijos V. Putinui. Pasak politologo, V. Putino prezidentavimas yra pateikiamas kaip svarbus veiksnys šalies nacionaliniam saugumui užtikrinti – esą jo valdžia apsaugos nuo vidinių neramumų, Vakarų įtakos ir potencialios teritorinės dezintegracijos.
Maskva ir toliau sieks sumenkinti „minkštąją“ Baltijos šalių galią
J. Bugajskis taip pat sako, kad V. Putino valdymo laikotarpiu Rusija visuomet siekdavo sumenkinti „minkštąją“ Baltijos valstybių galią, tad tikriausiai taip elgsis ir dabar. Politologo vertinimu, tai bus daroma pasitelkus energetiką, karinę grėsmę, politinę ardomąją veiklą, išnaudojant socialines skirtis, grįžtant prie „skaldyk ir valdyk“ principo.
„Priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo ir ekonominių investicijų gali virsti netiesiogine ilgo laikotarpio politine įtaka, nes Rusijos valstybės valdomos įmonės įgyja įtakos tiesiogiai bendraudamos su valstybių, į kurias taikomasi, Vyriausybių nariais, politinėmis partijomis, interesų grupėmis, žiniasklaidos priemonėmis“, - teigė J. Bugajskis.
Politologas taip pat pabrėžia, kad Rusija periodiškai grasina Baltijos šalims, sakydama, kad jos kelia grėsmę Maskvai, būdamos potencialiu placdarmu galimai NATO agresijai prieš Rusiją.
„Nesuderinti karinių orlaivių skrydžiai Baltijos šalių oro erdvėje atskleidžia, jog Kremlius nori priversti šias valstybes suabejoti, ar NATO tikrai gintų jų interesus per bet kokią karinę konfrontaciją“, - teigė politologas.
Maža to, pasak J. Bugajskio, Maskva Baltijos šalims įtaką daro imdamasi įvairių politinių kampanijų, užgauliai elgdamasi arba įsigydama žiniasklaidos priemonių akcijų tam, kad galėtų įtikinti vietos politikus paremti Rusijos interesus.
„Latvijoje per 2011 m. rugsėjo mėnesio rinkimus Kremlius parėmė „Harmonijos partiją“, matyt, skaičiuodamas, jog patekusi į Vyriausybę ši politinė jėga blokštų Latviją prorusiškumo linkme. Ir nors ši partija surinko daugumą rusakalbių balsų, kitos Latvijos politinės partijos suformavo koaliciją be „Harmonijos partijos“, nes buvo baiminamasi, kad ši partija gali pakeisti vakarietišką Rygos orientaciją“, - kalbėjo J. Bugajskis.
Jis priminė, kad rusakalbių organizacijos surinko parašus dėl referendumo, kad rusų kalba galėtų tapti antrąja valstybine Latvijos kalba, nors iniciatyva žlugo.
Rinkimai Lietuvoje – gardus kąsnis Maksvai?
„Rinkimai Lietuvoje Rusijai taip pat sudaro puikias galimybes nusipirkti įtaką – šiuo metu Lietuva yra vertingas taikinys“, - svarstė politologas.
Primenama, kad spalio mėnesį Lietuvoje vyks Seimo rinkimai.
J. Bugajskis, be kita ko, teigė, kad Maskvai labai naudingi įvairūs etniniai, regioniniai, religiniai ar socialiniai neramumai, nes jie Baltijos šalis išbalansuoja.
„Maskva eksploatuoja rusakalbių mažumų klausimą parodydama, esą Baltijos šalys nesugeba laikytis Europos Sąjungos tautinių mažumų apsaugos standartų. Kremlius aiškina, kad gina ne tik rusų kilmės, bet visų rusakalbių bei kitų tautinių mažumų teises. Taip elgiamasi norint padidinti „aukų“ skaičių Baltijos valstybėse“, - teigė J. Bugajskis.
Politologas sako, kad Rusija naudojasi klasikine „skaldyk ir valdyk“ strategija: susidraugavusi su Lenkija, ji skatina ją atitolti nuo mažesniųjų kaimynų.
„Draugiškas Varšuvos požiūris į Rusiją padeda kurti priešiškumą tarp Lenkijos ir mažesnių jos kaimynų. Maskva į Lenkiją žvelgia kaip į kylančią galią Europos Sąjungoje, todėl norėdama sustiprinti savo įtaką šiai valstybei, pasiūlė jai glaudesnius verslo ir energetikos ryšius“, - teigia J. Bugajskis.
Jo nuomone, Kremlius susiskaičiavo, kad geresni santykiai su Lenkija akivaizdžiai gali apsaugoti Rusija nuo Lenkijos veto Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimo kontekste. Maža to, geresni santykiai su Rusija gali sulaikyti Varšuvą nuo iniciatyvų traukti rytines valstybes į Vakarų orbitą.
„Pagerinus santykius su Rusija, Varšuvos santykiai su kaimynais gali blogėti. Pavyzdžiui, Varšuvos ir Vilniaus diskusija dėl lenkų tautinės mažumos akivaizdžiai naudinga Maskvos strategijai“, - teigia J. Bugajskis.
Mokslininkas mano, kad kuo labiau Centrinės ir Rytų Europos šalys sudarys sąlygas Rusijai įsiskverbti į Europos Sąjungą ar NATO, tuo labiau Rusija tuo naudosis. Jo nuomone, Maskva įtaką didina pasitelkdama įvairių priemonių kokteilį – diplomatinį spaudimą, žiniasklaidą, asmeninius ir profesinius kontaktus, ekonomines viliones, šantažą ir papirkinėjimą.
„Noriu pasakyti, kad narystė Europos Sąjungoje ir NATO savaime negarantuoja geros gynybos prieš Rusijos „minkštąją“ galią“, - reziumavo mokslininkas, pridūręs, kad tuo atveju, jei Rusijai pavyks integruoti buvusias sovietines valstybes, sustiprės spaudimas ir Centrinės bei Rytų Europos valstybėms – tai yra, buvusioms SSRS satelitėms.