Anot jo, į Kijevą išvykusi ir ten antausį gavusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ne tik nepadėjo, bet ir pakenkė dialogui su Ukraina.
Pinigų kalba – teisingas pasirinkimas
Ukrainos sprendimas nepasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) B. Jacksono nenustebino. Jo nuomone, lemiamą žodį tarė smarkiai suprastėjusi Ukrainos ekonominė padėtis, o apsispręsti padėjo ir ne itin draugiški Rusijos veiksmai.
„Ukrainos motyvacijos mes nesupratome – tai Vakarų nesėkmė. Prieš 4-6 mėnesius Ukrainos politika pradėjo keistis. Ir ją pakeitė smarkiai prastėjanti ekonominė situacija. (...) Iš esmės jie yra ant valstybės bankroto slenksčio. Prie to prisidėjo sutrikimai prekyboje su Rusija, prekybos embargai. Manau, V. Janukovyčius paskaičiavo, kad jo valstybė tokiomis ekonominėmis sąlygomis nebegali atsilaikyti artimiausius 10-12 mėnesių. Ypač jei po (Asociacijos sutarties – DELFI) pasirašymo Vilniuje būtų pritaikytos papildomos prekybos sankcijos“, - kalbėjo B. Jacksonas.
Pasak jo, Viktoras Janukovyčius turi sukti galvą dėl smarkiai šlubuojančios šalies ekonomikos, šalies verslininkų nepasitenkinimo, ir čia Rusija aiškiai laimėjo. Mat Kremlius su Kijevu kalbėjo pinigų kalba – kalba, kurią V. Janukovyčius supranta kur kas geriau nei ES pasirinktą vertybinio dialogo kelią.
Tokia Ukrainos motyvacija. Ir tai klaida, kurią padarė amerikiečiai ir europiečiai. Kol mes kalbėjome apie politines vertybes, Rusija kalbėjo apie ekonomiką. Ir tai buvo teisingas pasirinkimas. Rusai pinigų svarbą paaiškino geriau nei ES paaiškino Europos svarbą. Mes kalbėjome apie abstrakčius dalykus, jie – apie konkrečius. Mes suklydome“, - konstatavo B. Jacksonas.
Rusija siunčia prezidentą ir premjerą, ES – „du bedarbius politikus“
Dar viena klaida, pašnekovo nuomone, buvo sprendimas akcentuoti ekspremjerės Julijos Tymošenko situaciją. Visų pirma dėl to, kad Vakarams ji kelia kur kas didesnes simpatijas nei patiems ukrainiečiams.
„J. Tymošenko pavertimas svarbiausiu dalyku buvo klaida. Mes neturėjome brėžti tokios „raudonos linijos“. Ta linija ukrainiečiams nereiškia to, ką reiškia mums. Jie mano, kad ji (J. Tymošenko – DELFI) yra dalis politinio elito, kad ji pavogė tiek pat, kiek visi kiti. Kodėl ji turėtų būti demokratijos simboliu? Tai buvo klaida“, - tęsė B. Jacksonas.
Pašnekovas negailėjo kritikos Baracko Obamos administracijai. Esą aukšto rango JAV atstovai net nepadėjo kojos Ukrainos žemėje, o Kremlius tuo pačiu metu rengė aukščiausio lygio susitikimus. Savo ruožtu, Vakarai į Kijevą siuntė kadenciją baigusį Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kwasniewskį ir buvusį Europos Parlamento vadovą Patą Coxą. Tai, B. Jacksono nuomone, buvo per žemo rango atstovavimas. Juolab, kad daugiausiai pastangų A. Kwasniewskio ir P. Coxo misija dėjo tuo pačiu J. Tymošenko klausimu.
„Rusija to norėjo labiau negu mes. Nuo tada, kai V. Janukovyčius buvo išrinktas 2010 m., Dmitrijus Medvedevas ir Vladimiras Putinas turėjo apie 50 aukščiausio lygio kontaktų su V. Janukovyčiumi ar premjeru Mykola Azarovu. Europa nusiuntė du bedarbius politikus, P. Coxą ir A. Kwasniewskį, kad jie pasikalbėtų apie merginą, - ironizavo pašnekovas. - 50 susitikimų prieš 27 nusiskundimus iš P. Coxo ir A. Kwasniewskio. Amerikiečiai neturėjo jokio aukščiausio lygio kontakto su Ukraina.“
„Jeigu atvyktum iš kosmoso ir pasižiūrėtum į abu pasiūlymus, akivaizdu, kad pasirinktum Rusų variantą“, - pridūrė B. Jacksonas.
Pasak jo, Ukraina išryškino B. Obamos administracijos klaidas, o savo politiką Rytų Europoje turi peržiūrėti tiek Briuselis, tiek Vašingtonas.
L. Graužinienės žygis – meškos paslauga?
Šią savaitę į Ukrainą su delegacija išsiruošė Seimo pirmininkė L. Graužinienė. Ji ne tik nepagerino Lietuvos bei ES santykių su Ukraina, bet ir išprovokavo audringą Kijevo reakciją. Po to, kai Seimo vadovė sudalyvavo opozicijos mitinge, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas atšaukė susitikimą su L. Graužiniene, o Lietuvos diplomatams dėl jos elgesio perduotas oficialus Kijevo nepasitenkinimas.
B. Jacksono teigimu, L. Graužinienė su tokia darbotvarke nieko kito ir negalėjo tikėtis – esą dalyvavimas opozicijos mitinge savaime užprogramavo audringą Ukrainos vadovų reakciją. Be to, Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas pažymi, jog ES dabar pats blogiausias laikas stoti į kurią nors barikadų pusę Ukrainos vidaus politikoje.
Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas pažymi, jog dabartiniai protestai neturėtų būti lyginami su Oranžinės revoliucijos mitingais. Mat tada ukrainiečiai sukilo prieš rinkimų rezultatų klastojimą, o šįsyk protestuojama prieš daugeliui ukrainiečių nepriimtiną, tačiau visiškai teisėtą valdžios sprendimą nepasirašyti sutarties su ES.
„Mes matome masinį kultūrinių preferencijų išreiškimą. Daugybė jaunų žmonių, dauguma ukrainiečių norėtų save tapatinti su europiečiais. Tai kultūrinis – ne politinis – klausimas. Rinkimai – už 13 mėnesių. Tai bus laikas žmonėms pakeisti valdžią, jeigu jie to norės“, - vertino B. Jacksonas.
Pasak jo, galima sakyti, kad Ukrainos valdžia priėmė blogą, nepopuliarų ir trumparegišką sprendimą. Tačiau negalima sakyti, kad šis sprendimas buvo neteisėtas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat neliko nuošaly. Ji pasauliui pasiuntė žinią, jog V. Janukovyčius telefonu prisipažino patyręs milžinišką Rusijos spaudimą. B. Jacksono nuomone, jei tai ir buvo klaida, ji nebuvo didelė.
„Norėčiau pakritikuoti Lietuvos prezidentę. Tačiau šiuo atveju to nedarysiu, - teigė D. Grybauskaitę už politinį flirtą su Aliaksandru Lukašenka kritikavęs ekspertas. - Lietuva pati turi ginčų su Rusija. Dėl dujų kainų, pasienio ir kt. Jei Ukraina sako „mus spaudžia“, Lietuva gali drąsiai sakyti „mus taip pat“. Tai tikrai ne pati blogiausia diplomatinė klaida per pastarąją savaitę.“
Pasak jo, tai, kad Ukraina žada tęsti pokalbius dėl Asociacijos sutarties, yra gera žinia. Esą akivaizdu, kad čia V. Janukovyčius vykdo savotiškas finansines derybas, tačiau Kijevas durų neuždaro, o tai ES ir JAV palieka tam tikrą manevro laisvę. Tiesa, toli gražu ne tokią, kokią būtų suteikęs sutarties pasirašymas Vilniuje.
„Jie dėl abstrakčių priežasčių daro nedaug. Dėl žmonijos gerovės – toks argumentas toli neina. Jie nori žinoti: kas iš to man, kas iš to tau. Jie nesupranta Vakarų institucijų ir netgi Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Panašu, kad jie mano, jog TVF turi gauti įsakymą duoti pinigų Ukrainai. Nemanau, kad jie supranta nepriklausomus bankus. Net JAV negali įsakyti TVF duoti pinigų“, - aiškino B. Jacksonas.
„Vakarų institucijos – TVF, NATO, ES – vis dar prastai veikia Rytuose. Tai nėra pačios tinkamiausios institucijos. Jos nereaguoja į ekonominius poreikius. Mes net nesugebėjome liberalizuoti vizų režimo“, - pridūrė jis.
Rusija laimi, nors lošia atverstomis kortomis
Pastaraisiais mėnesiais Rusija Rytų Europoje ir ne tik švenčia vieną pergalę po kitos. B. Jacksono nuomone, tai pirmiausiai ne Kremliaus pastangų, o Vakarų vangumo išdava. Mat Rusija iš esmės neslepia, kaip žais geopolitinį žaidimą, tačiau laimi ir žaisdama kone atverstomis kortomis.
„Rytų Partnerystės, kaip stambios institucijos, pralaimėjimas – Rusija patiria didžiules diplomatines pergales, dėl kurių ji nepersistengė. Manau, dalis kritikos turėtų būti nukreipta į Ameriką. Nes prezidentas B. Obama aiškiai parodė, kad mes krypstame link Azijos, kad mus nebe taip domina Europa. Ir tai, akivaizdu, nepadėjo Europai. Amerika padarė labai nedaug, kad padėtų ES Rytų Partnerystei. O NATO net nežino, kas ta Rytų Partnerystė. Manau, Vašingtonas turi pergalvoti, kaip dirbama su ES. Nes mes tikrai labai tikėjomės, kad bus padėti parašai, kad tai bus labai sėkminga politika. Ir nieko dėl to nepadarėme“, - kritikavo B. Jacksonas.
Pasak jo, Rusija neslėpė, kad gindama savo įtakos zonas Rytų Europoje ji bus aktyvi ir agresyvi. „Rusija padarė būtent tai, ką žadėjo. Ji priešinosi europinių institucijų plėtrai“, - konstatavo B. Jacksonas.
Pasak jo, ES ir JAV nesugebėjo laimėti netgi žodžių mūšio. Pavyzdžiui, Vakarams nepavyko įrodyti, kad prekybinių santykių plėtra Rusijai grėsmės nekelia.
Ukraina ES durų neužtrenkia, tačiau, B. Jacksono nuomone, toliau žaidžia rizikingą žaidimą. Mat sutarties su ES atsisakyta, kai dar nebuvo pasiektas joks tvirtas susitarimas su Rusija. „Dabar aišku, kad jie Europos varianto nebeturi. Taigi jų kaina kris. V. Janukovyčius gavo tai, ko norėjo. Pauzę. Bet ne kažin ką daugiau“, - reziumavo pašnekovas.