Kremlius piktinasi NATO karinės infrastruktūros artinimu prie jos sienų, nes esą tai pažeidžia Steigiamąjį aktą dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo ir saugumo, kuriame sutariama nedidinti konvencinių pajėgumų sutartuose regionuose, įskaitant Centrinę ir Rytų Europą. Tačiau okupuodama ir aneksuodama Krymą bei sukėlusi karą Rytų Ukrainoje Rusija pati pažeidė visus įmanomus tarptautinius dokumentus.
„Nėra taip, kad mes perdislokuojame pajėgas. Taip, yra tam tikrų personalo sumažinimų, bet jie labai riboti, o kai kuriose šalyse personalas didinamas. Viena, yra būti efektyviam ir veiksmingam, bet, manau, kad Lietuvai ir liksiai Europai kur kas didesnę svarbą turi (sąjungininkų – DELFI) užtikrinimo iniciatyva, kai prezidentui Barackui Obamai paprašius Kongreso patvirtino 1 mlrd. dolerių programą, skirtą pajėgumų didinimui vadinamosiose pafrontės valstybėse“, - sakė P.W. Jonesas.
„Tas milijardas dolerių, visų pirma, skirtas nuolatiniam ir nepaliaujamam JAV karinių pajėgų dalyvavimui pratybose ir treniruotėse keliose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Antra, jis skirtas padidinti mūsų gebėjimą atsakyti į situacijas greitai, todėl iš anksto dislokuojama reikiama įranga ir gerinama infrastruktūra, kuri ateityje leis padidinti atvykstamąsias pajėgas, jeigu tai bus reikalinga. Trečia, didinami Aljanso gebėjimai dislokuotis jūrose – Baltijos ir Juodojoje jūroje, nes tai labai svarbios zonos, kuriose Aljansas turi padidinti savo buvimą. Ketvirta, didinama mūsų parama saugumui partnerėms už Aljanso ribų, kurioms būtinos reformos gynybos srityje, būtina įranga, ypač tai pasakytina apie Ukrainą, Moldovą ir Gruziją“, - tęsė pašnekovas.
P. Jonesas sako, kad JAV yra pajėgi skirti dėmesį keliems svarbiems regionams – Europai ir Azijai bei Ramiojo vandenyno regionui, todėl nėra taip, kad sutelkus dėmesį vienam, kitas lieka užmirštas.
„Žinote, JAV visada buvo ir Ramiojo vandenyno regiono, ir transatlantinė galia. Mes gebame apimti abu regionus. Kartais, kai koncentruojiesi į vieną tikslą, manoma, kad kitas užmirštamas, bet tokio kompromiso negali būti. Turiu omenyje, kad nėra taip, jog nusisuktume nuo Europos ir atsisuktume į Aziją. Mes norėtume dirbti kartu su Europa Azijoje, nes turime bendrų interesų ten. Tai ekonomiškai dinamiškas regionas, kur, be kita ko, kyla rimtų saugumo iššūkių. JAV interesas Azijoje yra išsaugoti taiką, kuri sudaro sąlygas ekonominiam klestėjimui, mat jis atneša naudos ne tik daugeliui žmonių Azijoje, bet ir europiečiams bei amerikiečiams“, - kalbėjo JAV Valstybės departamento atstovas.
Klausiamas apie Rusijos siūlymąsi tapti partnere kovoje prieš terorizmą, P. Jonesas teigė, kad JAV visuomet norės bendradarbiauti šioje srityje ir dalintis jautria informacija.
„Pats tarptautinio terorizmo klausimas ir tai, ką neseniai matėme Paryžiuje bei praėjusią naktį Briuselyje, ypatingai svarbus mums visiems, tarp jų ir visiems, kurie gyvena Europoje. Tai taip pat svarbu ir Rusijai bei visoms pasaulio valstybėms. Taigi mes tikrai sveikiname bet kokį bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje su bet kuria šalimi, kuri nori prisidėti. O Rusija yra šalis, kuri turi gebėjimų. Mes dirbome kartu po baisaus sprogdinimo Bostono maratono metu, dirbome kartu ruošiantis Sočio olimpinėms žaidynėms. Darbas buvo produktyvus operaciniu lygmeniu. Paryžiuje, kur valstybės sekretorius Johnas Kerry prieš kiek laiko buvo susitikęs su ministru Sergejumi Lavrovu, kaip tik kėlė klausimą, kodėl šalys negalėtų glaudžiau kovoti prieš ISIL („Islamo valstybę“ - DELFI), dalintis žvalgybine informacija ir tuo metu atrodė, kad rusams įdomu, bet tada jie žengė žingsnį atgal ir sakė, ne, mes nedirbsime taip glaudžiai su jumis. Galbūt jie dabar vėl susidomės ir norės dirbti kartu operaciniu lygmeniu, nes tai naudinga mums visiems“, - teigė P. Jonesas.
Tačiau pašnekovas net keletą kartų pabrėžė, kad noras bendradarbiauti su Rusija niekaip nesusijęs su Rusijai nepatogių klausimų išstūmimu iš darbotvarkės. Pasak P. Joneso, tai nesumažins JAV dėmesio Ukrainos problemai, kad ir kaip Rusija to norėtų.
Klausiamas, kodėl JAV prezidento administracija Ukrainos problemą paliko daugiausia Europos rankose, pašnekovas nesutiko su tokiu vertinimu. „Tai netiesa. Mes labai žavimės Angelos Merkel lyderyste ir kitais Europos lyderiais, kurie yra labai aktyvūs (manau, kad Lietuva remiant Ukrainą vaidino labai svarbų vaidmenį). Bet prezidentas B. Obama tikrai yra susitelkęs į padėtį Ukrainoje, vakar jis kaip tik kalbėjosi apie tai su kanclere A. Merkel“, - sakė pašnekovas.
Pasak P. Joneso, JAV visos krizės metu labai rėmė Ukrainą – finansiškai, politiškai, padėjo saugumo ir gynybos klausimais.
„Jūs teisi, kas mes netiekiame letalinės ginkluotės, bet viskas nuolat peržiūrima ir apie tai diskutuojama, svarstoma, kas būtų produktyviau. Prezidentas B. Obama yra kalbėjęs, kad jis labai didžiuojasi JAV administracijos vaidmeniu Ukrainoje, manau, kad jis asmeniškai investavo į Ukrainos sėkmę“, - sakė pašnekovas.
Pasiteiravus, ar JAV paremtų akademiniuose sluoksniuose aptartą hipotezę apie Ukrainos užsienio politikos finliandizaciją – platų susitarimą, esą ji nesijungia nestoja į NATO, bet gali laisvai plėtoti santykius su Europos Sąjunga – P. Jonesas sakė, kad Vašingtonas remia Helsinkio susitarimų principus, Paryžiaus chartiją ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pamatinius dokumentus.
„Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi teisę pati spręsti, su kuo bendradarbiauti ir į kokius aljansus stoti. Mes remiame demokratiją, kuri atspindi žmonių nuomonę. Taigi patys ukrainiečiai arba jų rinkti atstovai turi nuspręsti“, - sakė P. Jonesas.
