Jaunimas nori emigruoti iš Lietuvos

Didžioji Lietuvos jaunuomenės dalis norėtų emigruoti iš Lietuvos arba kuriam laikui išvykti padirbėti ar pasimokyti. Anot apklausos, kurią politikos savaitraščio "Atgimimas" užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus", laikinai ar visam laikui išvykti iš Lietuvos norėtų beveik 80 procentų jaunų šalies gyventojų.

Anot tyrimo, bent pora šimtų tūkstančių arba 8 proc. Lietuvos gyventojų norėtų visam laikui emigruoti. Dvigubai daugiau tokių yra tarp jaunimo - 16 proc. Daugiausia norinčių emigruoti iš Lietuvos yra tarp bedarbių - 20 proc.

Noras emigruoti yra tiesiogiai susijęs su šeimos materialine padėtimi: tarp tų, kurių pajamos šeimos nariui nesiekia 200 litų, net 12 proc. teigia, kad norėtų visam laikui išvykti gyventi į užsienį. Tose šeimose, kur vienam nariui pajamų tenka po 500 ir daugiau litų per mėnesį, norinčių emigruoti yra tik 4 proc.

Tyrimas parodė, kad vienas stipriausių veiksnių, sulaikančių nuo emigracijos, yra užsienio kalbų nemokėjimas - net 54 proc. apklaustų gyventojų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu teigia, kad bijo prisitaikymo užsienyje sunkumų.

Norinčių laikinai išvažiuoti į užsienį dirbti ar mokytis tarp visų apklaustų Lietuvos gyventojų yra 28 proc. Ypač daug tokių tarp jaunimo - apklausa rodo, kad net 79 proc. Lietuvos gyventojų iki 29 metų norėtų laikinai ar visam laikui išvykti iš Lietuvos.

Tyrimo autoriai pastebi, kad didžiausias motyvas neemigruoti yra ne gera gyvenimo kokybė Lietuvoje, o baimė, jog bus sunku prisitaikyti užsienyje. Tik 23 proc. žmonių teigia, kad jie save visiškai realizuoja Lietuvoje, o 35 proc. teigia nenorintys važiuoti į gyventi ar dirbti į užsienį, nes ten būtų sunku prisitaikyti.

Daugiausiai gyvenimu Lietuvoje patenkinti turintys universitetinį išsimokslinimą - 31 proc., didesnes pajamas (500 litų ir daugiau šeimos nariui) - 33 proc., didžiųjų miestų gyventojai - 30 proc.

Mažiausiai patenkintųjų savo padėtimi Lietuvoje yra tarp jaunimo - 14 proc. ir rajonų centruose - 15 proc.

Vis dėlto šie duomenys neturėtų būti interpretuojami tik kaip pavojus, kad dauguma produktyviausių žmonių išvyks iš Lietuvos, teigia tyrimą atlikusio centro "Vilmorus" vadovas sociologas Vladas Gaidys.

Pasak jo, tarp deklaruotų norų ir realaus elgesio yra "didelė distancija", ir gerėjant ekonominei padėčiai Lietuvoje, ekonominės emigracijos paskatų mažės.

Be to, sociologo vertinimu, tai, kad jaunimas nori laikinai dirbti ar mokytis užsienyje, liudija, kad jis yra socialiai mobilus, pasiryžęs keisti gyvenimą, aktyvus ir gyvybingas.

Statistikai skaičiuoja, kad per 12 atkurtos nepriklausomybės metų iš Lietuvos į užsienį išvyko ir ten pasiliko apie 120-130 tūkstančių žmonių.