„Rusijos liberalų intelektualinės konvulsijos.
„Rusijos opozicijos kaip visumos ir specifiškai „dožd“ problema tame, kad jie kariauja su putinu. Mes kariaujame su rusija“, – sako Ukraina.
O pasirodo, kad ruso sąmonėje gali būti taip, kad būti antiputinu, dar nereiškia būti už Ukrainą. Mes gi linkę tai laikyti vienodos pagarbos vertybėmis, paprastai sutelpančiomis viename asmenyje.
Kaip nebūtų graudu, kaukės dar kartą nukrito, šįkart jau nuo kremliaus pabėgusios rusiškos „liberalų“ opozicijos“, – feisbuke pirmadienį rašė diplomatas.
Jo teigimu, kai kalba pasisuka apie empatiją, rusų opozicija vėl skilo „į bolševikus ir menševikus.“
„Empatija ir užuojauta arba žūstantiems ukrainiečiams (1 proc.) arba „našim rebiatam“- „mūsų“ rusų vaikinams, kurie neva ne dėl savo kaltės „kariauja“ tinkamai neaprengti ir sušalę ( 99 proc).
Imperinė psichologija prasiveržė net pamokymais latvių „nacionalistams“. Pasvarstymais, kad gal geriau rusų emigracijai keltis gyventi į Prancūziją arba Vokietiją – šalis, kurios rusams labiau atrodo civilizuotesnės. Ir supranta užuojautą rusui, kuris turi naikinti kitą tautą tik šiltai apsirengęs“, – tęsė A. Januška.
Jo teigimu, didžiulė „dožd“ antiputiniška gynėjų armija tebetiki savo misija, kad rusams reikia kalbėti jiems suprantamu pasakojimu.
„Gailėtis vargšo rusų kareivio, kurį Putinas neparengė karui, tikintis tuo sukelti pasipiktinimą režimu. Pataikauti tai rusijoje likusiai publikai, kuri pergyvena dėl savo skurdo, dėl savo pralaimėjimų, bet ne dėl Ukrainos vaikų“, – paaiškino signataras.
A. Januška atkreipė dėmesį, kad Rusijos opozicijos atstovai nepateikia pasirinkimo, kad geriau rinktis kalėjimą nei eiti žudyti ir žūti.
„Vis tiek statistiniam rusų opozicionieriui „mūsų armija“ yra imperijoje, o ne su tais neskaitlingais rusais, kurie kariauja Ukrainos pusėje.
Rusai „liberalai“ sako suprantą ukrainiečius, kurie esą turi kalbėti kategoriškai. Bet rusai tarsi turi didesnius tikslus nei Ukrainos kančios – auklėti ir gailėti paprastų rusų pagal jų narodninkystės tradicijas.
Kitu žvilgsniu pažvelgti į rusijos kareivį Ukrainoje – tai visgi „naši“, mūsų jaunuoliai, mūsų studentai, mūsų kaliniai. Tik rusų opozicija neva turi įgimtą ir išlavintą optiką atskirti, kuris yra tikras nusikaltėlis, o kuris tik priverstas. Ir kurį irgi reikia užjausti ir pasirūpinti, humanizuoti, nes vis tiek tik su jais reikės kurti naują Rusiją be Putino“, – dėstė diplomatas.
Visa tai, pasak jo, buvo truputį netikėta, bet laikina.
„Ką daryti? Vargu, ar verta kažką daryti radikaliai. Tiesiog verta žinoti, kas šalia mūsų gyvena.
Ir kai per nepilnus metus Ukraina užfiksavo 40 tūkst. rusų armijos nusikaltimų, gal vertėtų dar labiau (jei labiau įmanoma) tarptautinėje valstybės politikoje susikoncentruoti ties teroristine valstybe ir jos nubaudimu?
Ir gal nustoti patiems galvoti ir rūpintis ta, taip vadinama, ateities demokratine Rusija. Atsisakyti to stebuklinio mąstymo, kad rusija ir nenugalėta gali staiga iš imperijos virsti „normalia“ vakarų valstybe. Arba, kuriai, anot E. Makrono, reikia suteikti saugumo garantijas (ir tada gal saugumo garantijas Iranui ar Š. Korėjai?)“, – svarstė A. Januška.
Signataras pastebėjo, kad Vakarai turėtų nebesirūpinti Rusijos ateitimi, nes „ta ateitis (jei bus rusija su jos sienomis, kuri nežino sienų), niekada nebus rusija, kuri bus vakarų dalis.“
„Jei rusija bus išvaryta iš Ukrainos, bet nenugalėta (o tai šiandien realpolitik), tai gal ji ir pripažins Ukrainą, bet ne todėl, kad tikrai pripažins, bet todėl, kad bus priversta laikinai, anot jų, apsimesti, kad pripažįsta.
Suvokiant skirtumą ir iš to sekančias pasekmes Ukrainai ir mums, kad pralaimėjusi Ukrainoje rusija nėra tas pats, kas nugalėta rusija“, – rašė A. Januška.
„Ar negali būti taip, kad per daug dėmesio skirdami „svajonėms“ apie ateities rusiją, mes patys esame ne su ukrainiečiais, o su tais rusais, kurie mus sugeba kvailinti savo utopijomis ir melaginga empatija?
Gal yra taip, kad demokratinės rusijos tiesiog negali būti. Nenugalėta rusija ir imperinis mąstymas yra vienas ir tas pats, o tai nesuderinama su vakarietiška demokratija.
Gal vertėtų mažinti rusijos ateities spėjimo intelektualinius žaidimus ir rūpintis ne įsivaizduojamu rusijos demokratizavimu, bet jos užkardymu, atgrasymu, izoliacija, tame tarpe ir savo mintyse?“, – pridūrė jis.
Latvija atšaukia licenciją tremtyje dirbusiam Rusijos televizijos kanalui
Antradienį Latvija pranešė atšaukianti transliavimo licenciją ištremtam Rusijos nepriklausomam televizijos kanalui „Dožd“ („Lietus“). Kanalas netenka licencijos dėl virtinės pažeidimų, įskaitant tai, kad parodė žemėlapį, kuriame Krymo pusiasalis yra Rusijos dalis.
„TV Dožd“ nustos transliuoti gruodžio 8 d.“, – tviteryje pranešė Latvijos elektroninės žiniasklaidos tarybos vadovas Ivaras Abolinis. „Latvijos įstatymus turi gerbti visi“, - pridūrė jis.
Kanalas taip pat kaltinamas pareiškęs paramą Rusijos kariuomenei ir nesugebėjęs garantuoti vertimo į valstybinę latvių kalbą, pranešė naujienų agentūra LETA.
Reguliuotojos sprendimas gali būti skundžiamas.
Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, kanalas persikėlė į Latviją ir teigia, kad jo misija - teikti nepriklausomą informaciją ir kovoti su Kremliaus propaganda. „TV Dožd“ sustabdė veiklą Rusijoje kovo pradžioje, kai valdžia užblokavo jo transliacijas, kritikavusias karą Ukrainoje.
Latvijos vyriausybė pasiūlė transliuotojui įsikurti Rygoje, ir nuo liepos vidurio kanalas vėl pradėjo veikti.
Prieglobstį Latvijos sostinėje rado ir dar kelios redakcijos, įskaitant „Novaja Gazeta Europe“ ir „Deutsche Welle“ padalinį Maskvoje. Nuo 2014 m. Rygoje dirba ir nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“.
Latvijos reguliuotoja pradėjo tyrimą praėjusią savaitę, kai televizijos „Dožd“ laidos vedėjas paragino žiūrovus teikti „įrangą rusams, kurie yra fronte“, jo žodžiais, „galėtume padėti frontui įranga ir svarbiausiais patogumais“.
„TV Dožd“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko tikino, jog kanalas „neužsiima jokios pagalbos teikimu Rusijos armijai“ ir renka informaciją apie Rusijos karo nusikaltimus.
Pagal Latvijos įstatymus televizijos kanalai gali netekti licencijos, jei per metus tris kartus pažeidžia įstatymus.
