Kalbėdamas apie pagalbą Ukrainai politologas pabrėžė, kad iki šiol tiekiami ginklai, kurie skirti gynybiniams veiksmams, taip pat gyvybes sauganti amunicija – liemenės, šalmai.
„Ir NATO bei Europos Sąjungos (ES) šalys kol kas susilaiko nuo potencialiai puolamosios ginkluotės, įskaitant ir tuos pačius naikintuvus. Ta riba yra ganėtinai sąlygiška, bet kol Ukrainai tiekiami gynybai naudojami ginklai, NATO ir ES gali labai aiškiai pasakyti, kad jie niekaip neplanuoja puolamųjų operacijų prieš Rusijos pajėgas“, – TSPMI transliacijoje paklaustas apie Lenkijos pareiškimą, jog naikintuvai Ukrainai nebus tiekiami, sakė T. Janeliūnas.
Šis politinis argumentas, pasak profesoriaus, yra svarbus, nes nė viena NATO šalis kol kas nenori tiesioginio nei savo pajėgų, nei savo puolamosios ginkluotės naudojimo prieš Rusiją.
„Šita nuomonė gali keistis, iš tikrųjų vyksta daug diskusijų, ar NATO gali įsitraukti, pavyzdžiui, užtikrinant neskraidymo zoną Ukrainoje. Tai – sudėtingas klausimas, nes tam reikia labai didelių sutelktų pajėgų ir konkrečių įsipareigojimų tikrai skirti oro pajėgas tam, kad tikrai būtų užtikrinta neskraidymo zona“, – teigė jis.
T. Janeliūnas pridūrė, kad kol kas NATO tam nėra pasirengęs, nes tai reikštų būtinybę nuginkluoti Rusijos priešlėktuvines pajėgas Ukrainoje, užtikrinti NATO pajėgų nepažeidžiamumą, jei jos imtųsi saugoti Ukrainos oro erdvę.
„Tam kol kas NATO nėra pasiruošusi ir nepaisant visų emocingų kvietimų, prašymų, manau, kad artimiausiu metu, ypač jeigu karo fazė Ukrainoje pereis į lėtesnę, net jei tai bus skirta gąsdinti vietos gyventojams, atakuoti miestus... Bet jeigu ta karo fazė taps lėtesnė, parama ukrainiečiams bus tęsiama labiau gynybinėmis priemonėmis – prieštankine, priešlėktuvine ginkluote, rankinių šaudomųjų ginklų tiekimas ir, aišku, bandymai tiekti humanitarinę pagalbą – jos ypatingai irgi reikės, nes tiems miestams, kurie vis dar laikosi, reikia ne tik karinės ginkluotės, bet ir maisto, vaistų“, – įsitikinęs jis.
Rusijos taktika keičiasi
Rusijos kariai trečiadienio rytą pareiškė perėmę Ukrainos miesto Chersono kontrolę. T. Janeliūnas teigė, kad Rusijos taktika šiek tiek keičiasi – atrodo, kad jie persigrupuoja ir bando koncentruoti jėgas pietuose.
„Tai – vienas iš pagrindinių tikslų, ir jeigu žinios tikslios, kad Chersonas jau yra kontroliuojamas Rusijos pajėgų, tai yra rimtas pasistūmėjimas Rusijai siekiant perimti pietinės Ukrainos teritorijos kontrolę. Čia labai svarbūs miestai Chersonas ir Mariupolis. Realiai, matyt, siekiama sujungti Donbaso regioną su Krymo per sausumą. Gali būti bandoma atkirsti Ukrainą apskritai nuo Juodosios jūros perimant ir Odesos kontrolę“, – svarstė jis.
Pasak politologo, kita svarbi kryptis Rusijai yra Charkovas – ten kol kas Ukraina laikosi.
„Aš manau, kad dabartinė Rusijos taktika yra jau prieš rimtas derybas su Ukrainos atstovais savo rankose turėti bent kelis svarbius Ukrainos miestus ir tada jau galima pradėti rimtas derybas. Ne gaišti laiką, o kalbėti apie tai, kad būtų galima mažinti karinius veiksmus ir bandyti tvirtinti kontrolę Ukrainos pietuose ir rytuose“, – kalbėjo profesorius.
Baltarusiai laikomi rezerve?
Neseniai pranešta apie Baltarusijos pasienyje sutelktas dideles pajėgas „sienos apsaugai“ – koks tokio Aliaksandro Lukašenkos ėjimo tikslas?
T. Janeliūnas priminė, kad kol kas nebuvo aišku, ar Baltarusijos kariai tiesiogiai dalyvauja sausumos veiksmuose prieš Ukrainą. Mes, anot jo, žinome patvirtinimus kad iš Baltarusijos teritorijos buvo apšaudymai.
„Gali būti, kad Baltarusijos kariuomenės daliniai yra laikomi rezerve tam, kad būtų galima pakeisti tikrai nemažus nuostolius turinčius Rusijos dalinius, ypač, jei bus bandoma apsupti Kijevą“, – pažymėjo jis.
Politologo teigimu, tokio apsupimo atveju reikėtų didelės karių rotacijos.
„Ir čia galbūt keliasdešimt Baltarusijos karių gali būti laikomi kaip tik tam atvejui, jeigu reikės masinės gyvosios jėgos rotacijos keičiant masyvias pajėgas, kurios patiria nuostolių, o jų tikrai bus – ukrainiečiai priešinasi labai aktyviai, naikina transportą, kovinę šarvuotą techniką“, – pabrėžė jis.
Politologo teigimu, jei karas užsitęs, greičiausiai matysime prie sausumos veiksmų prisijungiančius ir Baltarusijos karius.
Komentuodamas Ukrainos galimybę tapti Europos Sąjungos nare, T. Janeliūnas sakė, kad dabar svarbu tam parodyti politinį palaikymą.
„Tai, kad yra priimtas prašymas pradėti procedūras yra geras ženklas bent jau tuo, jog europiečiai rodo, jog jie yra pasirengę priimti Ukrainą anksčiau ar vėliau. Tai yra labai didelis pokytis visų pirmiausiai galvose. Nes iki šiol ES vadovai neįsivaizdavo, kad kažkada Ukraina gali pretenduoti į narystę. Kiek tai užtruks niekas nežino, procedūros nebus tokios greitos, pats procesas bent jau karo metu negali būti užbaigtas“, – pabrėžė jis.
Anot jo, vis dėlto vienaip ar kitaip Ukraina turėtų atitikti bent minimalius reikalavimus, net jei būtų taikomos pagreitintos procedūros.
„Bet pats proceso pradėjimas, manau, yra svarbus ženklas“, – pridūrė jis.
