„Manau, kad tie, kas pasirašė, turėtų jausti įsipareigojimą, nes susitarimas yra iki 2030 metų ir iš esmės yra sutarta laikyti švietimą prioritetu“, – Eltai teigė G. Jakštas.
„Tai, kad kažkas pasitraukė – vengia įsipareigojimų. Arba tai gali būti ir siekis atkreipti į save dėmesį, bet padėjus parašą prisiimame ir įsipareigojimą. Jeigu tas parašas yra taip lengvai nuimamas, tai klausimas, ką tos partijos parašas išvis reiškia“, – pridūrė ministras.
G. Jakšto teigimu, kelių partijų pasitraukimas bendros krypties švietimo susitarime nekeis.
„Manau, kad tų, kurie pasirašė, krypties nekeičia, ši Vyriausybė visus sprendimus įgyvendina pagal susitarimą ir tikrai nuo nieko neatsitrauks“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Darbo partija pasitraukė iš Nacionalinio susitarimo dėl švietimo, nes Seimas nepriėmė jų frakcijos registruoto siūlymo kitų metų biudžete numatyti 82 mln. eurų didesnį finansavimą mokytojų atlyginimams.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigė, kad „darbiečių“ pareiškimai apie traukimąsi iš partijų susitarimo dėl švietimo yra susiję su artėjančiais rinkimais. Jis pabrėžė, kad jei Darbo partijos frakcija pasitrauktų iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo, tai parodytų, kad ši sritis jai nėra prioritetas.
Rudens pradžioje iš susitarimo dėl švietimo jau pasitraukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Rugsėjį apie tokį žingsnį pripažino svarstančios ir kitos opozicinės partijos – „darbiečiai“, socialdemokratai bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Rugsėjo pabaigoje dalis švietimo darbuotojų profsąjungų atstovų pradėjo streiką, reikalaudami vykdyti partijų įsipareigojimus dėl atlyginimų kėlimo.
