Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje „Rašageitas: įtarimai dėl Rusijos kišimosi į Europos Sąjungos demokratinius procesus“ europarlamentarai pasmerkė Rusijos pastangas kištis ir kenkti Europos demokratijai.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad Maskva sėkmingai verbuoja europarlamentarus tapti įtakos agentais ir, pasitelkdama pinigus, sugeba užmegzti ryšius su kai kuriomis Europos partijomis, kurios vėliau platina Rusijos propagandą ir tarnauja Rusijos interesams.
EP rezoliucijoje teigiama, kad europarlamentarai yra sunerimę dėl žiniasklaidos pranešimų, kuriuose teigiama, kad Latvijos europarlamentarė T. Ždanoka bendradarbiauja su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB).
EP manymu, tiek EP, tiek Latvija turi atlikti nuodugnų tyrimą, kuris leistų apsispręsti dėl tinkamų sankcijų ir baudžiamojo proceso pritaikymo.
Rezoliucijoje europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį, kad be T. Ždanokos yra ir daugiau žinomų Rusijos interesams atstovaujančių europarlamentarų, kurie dalyvavo suklastotų rinkimų Rusijos okupuotose teritorijose stebėjimo misijose.
Dokumente minimi ir Rusijos mėginimai kištis į ES valstybių demokratinius procesus, pavyzdžiui, parama radikalios dešinės partijų pareiškimams Vokietijoje ir Prancūzijoje, skatinant mažinti palaikymą Ukrainai.
EP paragino teisėsaugą ištirti su Kremliumi galbūt susijusių europarlamentarų ryšius.
Du balsavime nedalyvavo
Šį dokumentą balsuojant palaikė 433 EP nariai, 56 balsavo „prieš“, 18 – susilaikė.
9 europarlamentarai iš Lietuvos balsavo „už“, o du mūsų EP nariai – Viktoras Uspaskichas ir S. Jakeliūnas balsavime nedalyvavo.
Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad V. Uspaskichas šiuo metu Strasbūre vykstančioje EP sesijoje greičiausiai apskritai nedalyvauja – jis dėl klausimų nebalsavo ne tik ketvirtadienį, bet ir ir trečiadienį bei antradienį.
Valstiečių į EP keltas S. Jakeliūnas balsavimuose nedalyvavo tik ketvirtadienį – EP puslapyje skelbiami duomenys rodo, kad antradienį ir trečiadienį jis EP sesijoje dalyvavo ir dėl klausimų balsavo.
Nežino, kaip būtų balsavęs
S. Jakeliūnas Delfi sakė, kad dėl medicininių priežasčių jis iš EP sesijos trečiadienį turėjo grįžti į Lietuvą.
„Būčiau dalyvavęs, tik nežinau kaip būčiau balsavęs, – teigė jis. – Bet aš jums pasakysiu vieną dalyką – čia yra viduramžiai visiški, politiniai viduramžiai. Todėl, kad ieškoti žmonių, kurie bendrauja... Tuckeris Carlsonas – turbūt velnias pasidarė, nes iš V. Putino interviu ima. Man tai primena makartizmo laikus, Stalinizmo laikus – žmonės turi kitą nuomonę, su kuo jie bendrauja – jų asmeninis reikalas, jeigu nėra faktinių įrodymų, teisinių argumentų, kad čia kažkoks nusikaltimas vykdomas, visa kita yra demagogija ir Rusijos grėsmės eskalavimas ir panaudojimas savo politiniams tikslams, tiek EP, tiek Lietuvoje“.
Delfi pastebėjus, kad žiniasklaidoje buvo pateikta faktų apie T. Ždanokos bendradarbiavimą, S. Jakeliūnas sakė, kad „žiniasklaida 95 procentais, ypač karo metu, užsiima propaganda“.
„Man reikia dokumentus matyti pačiam, tada aš jau galėčiau vertinti, o ką atskleidė ar neatskleidė žiniasklaida, man tai tikrai nėra argumentas“, – pabrėžė jis.
S. Jakeliūnas teigė, jog gali būti, kad jis ketvirtadienį EP priimtos rezoliucijos būtų nepalaikęs.
„Tikėtina, kad taip. Bet aš nebuvau su ja susipažinęs. Kiek mačiau pataisų, tai dešinioji Vokietijos partija AfD buvo minima, nežinau ar tos pataisos praėjo ar ne. Bet priklausomai nuo viso konteksto turėjau daug abejonių dėl šitos rezoliucijos. Kaip būčiau balsavęs – negaliu pasakyti, mačiau argumentų, kurie man kėlė didelių abejonių – sakykime taip“, – kalbėjo Lietuvos europarlamentaras.
Ždanoka lankėsi ir Lietuvoje
Rusijos tiriamosios žiniasklaidos centras „The Insider“, remdamasis nutekintais elektroniniais laiškais, paskelbė, kad T. Ždanoka mažiausiai nuo 2005-ųjų gali būti Rusijos FSB penktojo direktorato agentė, dirbusi su dviem kontaktais žvalgyboje.
T. Ždanoka mažiausiai du kartus lankėsi ir Lietuvoje. Delfi pavyko išsiaiškinti šių vizitų detales bei tikslus, paaiškėjo, su kuo buvo susitikusi įtariama FSB agentė. Ji pati žiniasklaidos paskelbtą informaciją neigia.
2022 metų lapkritį S. Jakeliūnas susilaikė EP balsuojant dėl rezoliucijos, kuria Rusija pripažinta terorizmą remiančia valstybe.
„Susilaikiau balsuodamas dėl rezoliucijos, kurioje visa Rusijos valstybė, įskaitant ir tuos jos piliečius, kurie kovoja prieš Kremliaus režimą, pripažįstami remiantys terorizmą“, – aiškindamas savo sprendimą susilaikyti tuomet feisbuke rašė S. Jakeliūnas.
