Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, apskritai jau dabar galima klabėti apie A. Verygos politinės karjeros pabaigą. Kartu politologas įvertino ir kitų Lietuvos politikos lyderių veiksmus krizinėje situacijoje. Jo teigimu, kol kas šalies vadovas Gitanas Nausėda, priešingai nei jo pirmtakė kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė, sprendžiant kilusią krizę neranda sau vietos. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis, galintis perimti vadovavimą kovai su koronavirusu, profesoriaus teigimu, elgiasi adekvačiai ir jau artimiausu metu gali tikėtis teigiamų pokyčių reitinguose.
A. Verygos padarytų klaidų sąrašas per ilgas
VDU profesorius teigia, kad A. Verygos padarytų klaidų sąrašas yra tiesiog per ilgas, kad jis ir toliau liktų Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovu.
„Pirmas dalykas, kovo 4 d. ministerija prašo Vyriausybės 300 tūkst. eurų asignavimų pirkti apsaugos priemones ir reagentus. Iki karantino įvedimo lieka šiek tiek daugiau nei savaitė, o ministerija prašo tik 300 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad tai neadekvatu, kad parodytas visiškas nesusigaudymas situacijoje“, - sakė A. Krupavičius.
„Kitos klaidos: reagentų yra per mažai, buvo akivaizdus jų trūkumas. Apskritai praėjusios savaitės šeštadienį ir sekmadienį buvome prie reagentų krizės ribos. Už tai atsakomybė taip pat tenka sveikatos apsaugos ministrui. O kur dar klausimas dėl per mažų testavimo dėl koronaviruso apimčių. Taip pat medikų apsaugos klausimas. Čia buvo pateikta nemažai prieštaringos informacijos. Visgi faktas yra tas, kad medikams trūksta apsaugos priemonių, jie jų tiesiog neturi pakankamai“, - sakė profesorius.
Jo teigimu į tą patį SAM ministro klaidų sąrašą pakliūva ir tai, kad Lietuva neprisijungė prie pirmosios ES iniciatyvos bendrai pirkti medicinines priemones.
Kartu, jo nuomone, klaida galima vadinti ir tai, kad valdžia beveik neskiria laiko informacijai apie vaistus, kuriuos būtų galima vartoti užsikrėtus koronavirusu.
„Informacija apie vaistus dabartiniame etape yra labai svarbi: kokius vaistus vartoti, kaip gydyti. Į šį klausimą ne tik medikai turi atsakyti, bet ir valstybės politikai“, - teigė A. Krupavičius.
Galiausiai, pabrėžė jis, tiek priverstinio karantino organizavimas, tiek išsakytos pozicijos dėl medicininių kaukių naudojimo labiau primena anekdotą, o ne valdžios veiksmus stabdant realią grėsmę.
„A. Veryga tris savaites aiškino, kad medicininės kaukės nereikalingos, o dabar argumentai jau dėliojami kiti“, - aiškino profesorius.
Neturi politikų ir visuomenės pasitikėjimo, per daug laiko skiria kalbėjimui
Pasak VDU profesoriaus, A. Verygai ne tik trūksta pasitikėjimo Lietuvos ar politikų visuomenėje, tačiau, akcentavo A. Krupavičius, ministras neadekvačiai vertina susiklosčiusią situaciją bei savo galimybes.
„Jis tiesiog neturi galimybių kai kuriuos sprendimus įgyvendinti. Priimti juos gal ir gali, bet įvykdyti nutarimus - trūksta įgaliojimų. Puikus pavyzdys yra įpareigojimas savivaldybėms steigti karantino vietas“, - teigė A. Krupavičius.
Kartu, jo nuomone, A. Veryga pernelyg įsitraukė į komunikaciją. Jo teigimu, kalbėjimas kelis kartus per dieną apie situaciją tiesiog atima brangų laiką darbams.
Apibendrindamas situaciją profesorius teigė nematąs kitos galimybės, kaip tik keisti struktūros, atsakingos už dorojimąsi su koronaviruso krize, organizavimo logiką.
„Tokia sistema bent jau turėtų perspektyvą būti rezultatyvi“, - teigė jis.
Koronaviruso krizė kol kas nėra dėkinga prezidentui
A. Krupavičiaus teigimu, kad ir kaip būtų suvaldyta koronaviruso krizė Lietuvoje, jau dabar galima kalbėti apie A. Verygos politinės karjeros pabaigą. Jo teigimu, šiek tiek šoktelėjęs ministro populiarumas iki karantino paskelbimo artimiausiu metu turėtų virsti ryškiu nuosmukiu.
„Momentinis A. Verygos reitingo šuolis buvo daugiau dėl matomumo suaktyvėjimo. Tačiau po to, kai visuomenė pamatė, kad jam sunkiai sekasi susitvarkyti su įpareigojimais – reitingai kris. Žinoma, dalis ištikimiausių rėmėjų ir toliau jį palaikys. Taigi, manau, jam tenkanti kritikos banga, kuri, reikia pripažinti, yra ir pagrįsta, ir argumentuota, turės akivaizdžių pasekmių“, - teigė A. Krupavičius.
VDU profesoriaus teigimu, A. Veryga padarė ir vieną itin grubią politinę klaidą – jis nepripažino savo klaidingų sprendimų, nors tai ir yra akivaizdu.
„Kaip politikas jis be reikalo neįsiklausė į kritiką. Būtų kur kas efektyviau, jei jis darytų savo darbą, bet ne moralizuotų kitus. Tai tik dar labiau didina nepasitenkinimą. Ypač kai kalba eina apie padarytas klaidas“, - samprotavo A. Krupavičius.
Kol kas ne itin situacijoje atsiskleidė ir prezidentas G. Nausėda. Pasak jo, koronaviruso sukeltos krizės suvaldymas, bent jau sprendžiant iš to, kas vyko iki dabar, neprisidės auginant šalies vadovo autoritetą visuomenėje.
„Autoriteto G. Nausėdai esama situacija tikrai nepridėjo. Matėsi, kad prezidentas šiek tiek surikęs ir neranda sau vietos. O ir jo siūlymai buvo tokie pusiniai: pasako „a“, bet „b“ nėra, pasako „c“, bet „d“ nėra. Toks pusėtinumas ir ne iki galo atlikti veiksmai jam autoriteto nepridės“, teigė jis.
Išskyrė premjerą ir kadenciją baigusią D. Grybauskaitę
Tuo tarpu premjerui Sauliui Skverneliui, akcentavo politologas, situacijoje laviruoti sekasi visai neblogai. Kartu, pabrėžė A. Krupavičius, itin pastebima yra ir kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė. Ji, tikino profesorius, tapo nuomonės krizinės situacijos klausimu lydere šalyje.
„Jei žiūrėtume per politikų reitingų prizmę, tai reitingus turėtų pasididinti S. Skvernelis. Iniciatyvų reikėjo imtis anksčiau, tačiau bent pastaruoju metu jis elgiasi adekvačiai. Todėl nieko nuostabaus, jei matysime augantį jo populiarumą“, - teigė A. Krupavičius.
„Tuo tarpu D. Grybauskaitė dabartinėje situacijoje yra viena iš nuomonių lyderių, ji yra girdima. Tiesą sakant ,ji kalba tą patį, ką Verygos kritikai sakė jau kuris laikas. Panašiai kalbėjo ir Vytenis Andriukaitis, Medikų sąjūdis, opozicija“, - apibendrino jis.