„Reikėtų labai gerai išanalizuoti tokio žingsnio pasekmes – jeigu Lietuva nutartų trauktis, tai kokios pasekmės būtų. Ir pasekmės ne vien Lietuvai, tačiau ir mūsų sąjungininkams, kadangi Lietuvoje yra sąjungininkų kariuomenės daliniai. Ir buvimas ar nebuvimas konvencijoje taip pat paveiktų tas sąjungininkes“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Pasak prezidento patarėjos, atlikus namų darbus, šį klausimą galbūt būtų galima apsvarstyti ir Valstybės gynimo taryboje (VGT).
„Viso to parengiamojo darbo neatlikus kalbėti apie pasitraukimą yra tik kalbėjimas. Pirmiausiai reikėtų padaryti namų darbus, o tada jau ateiti su padarytais namų darbais ir siūlomais sprendimais, galbūt vertėtų aptarti VGT šį klausimą, bet tada, kai jis bus paruoštas. Kol kas jis neparuoštas“, – akcentavo ji.
Kaip praėjusią savaitę teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, šiuo metu šiuo metu šalies institucijos konsultuojasi dėl galimo pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos.
ELTA primena, kad praėjusių metų rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie konvencijos, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
Mano, kad neperdavus Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių, parodytume Europos gynybos pramonės neįgalumą
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja sako, kad Europos Sąjunga (ES) privalo kuo greičiau Ukrainai perduoti įsipareigotą 1 mln. artilerijos sviedinių.
„Šiuo metu labai greituoju būdu, sparčiuoju būdu bandoma tą tikslą įgyvendinti. Užsibrėžtas tikslas buvo iki vasario 24 dienos, iki antrųjų karo metinių, tą kiekį šaudmenų pagaminti“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
Ji taip pat pažymėjo, kad negebėjimas padaryti savo pačių prisiimto įsipareigojimo atskleistų Europos gynybos pramonės silpnumą.
„Kitaip bus gėda ne tik ukrainiečių, bet ir kitų sąjungininkų atžvilgiu, kadangi parodytume tam tikrą Europos gynybos pramonės neįgalumą, ko visiškai nesinorėtų“, – pridūrė šalies vadovo patarėja.
ELTA primena, kad pernai metų pavasarį Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano aprūpinti Rusijos užpultą Ukrainą amunicija.
Pagal šį planą Bendrijos valstybės narės per 12 mėnesių įsipareigojo perduoti Kyjivui 1 mln. vienetų artilerijos sviedinių.
Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje.
