„Bet koks JAV buvimas mūsų regione yra labai svarbus, nes Rusijos veiksmus visų pirma atgraso JAV, jų kariai. NATO – svarbu, turime 5-ąjį straipsnį, bet dar svarbiau yra JAV karių buvimas. Kiekvienas karys duoda tam tikrą pasitikėjimą mums, kad mes esame saugūs. Ir politine prasme yra siunčiama žinia, kad JAV yra čia“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė politologė.
Pasak jos, tai aiškus įrodymas, kad NATO, JAV gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.
„Čia tiems, kurie kalbėjo, kad yra „antrarūšiai“ NATO nariai arba yra kažkokių situacijų, kur NATO galėtų „išsisukti“, tai yra labai svarbus atsakymas, kad vis dėlto NATO įsipareigoja laikytis susitarimų, ginti, ir tam yra paruoštos pajėgos“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Jos teigimu, apskritai padidėjęs JAV dėmesys Rytų Europos regionui rodo, kad grėsmės vertinamos rimtai.
„Mes iš tiesų šiandien neturime atsakymo, kiek toli Rusijos prezidentas pasirengęs eiti – ar jo galutinis tikslas yra Ukraina, ar konfrontacija su NATO. Todėl labai svarbu turėti čia tuos pajėgumus ir siųsti žinutę. Atgrasymas yra priešininko psichologinis veikimas, kai bandai pasakyti, kad jei tu tai padarysi, susilauksi sankcijų. Arba siųsti žinią, kad tu net negali to padaryti, nes čia yra per stiprūs pajėgumai“, – aiškino M. Šešelgytė.
Laidoje ji taip pat įvertino, kiek galima tikėtis NATO įsitraukimo į karą Ukrainoje.
„Kol kas kalba eina daugiau apie paramą ginkluote. Matome, kad NATO valstybės narės jau kurį laiką remia Ukrainos kariuomenę ginkluote, taip pat ir Lietuva. Diskusijos dabar daugiau vyksta dėl naikintuvų perdavimo iš NATO valstybių narių. Čia yra pagrindinis klausimas. Šalia to vyksta diskusija apie neskraidymo zoną, bet čia platesnio masto diskusija.
Lietuvoje kartais labai angažuojamasi, nesvarstant alternatyvų ir nekalbant apie visas rizikas, susijusias su šitos zonos įgyvendinimu. Ją viena vertus, labai sudėtinga įgyvendinti. Antra vertus, neskraidymo zona reiškia ir Ukrainos kariuomenės oro judėjimo apribojimus. Kol kas Ukrainai labai neblogai sekasi gintis naudojant „Stinger“, tada klausimas yra, ar tokioje situacijoje ji tai galėtų daryti. Rusija nepaisant to didelio pranašumo galutinės viršenybės oro erdvėje vis dar neturi. Tai yra svarbu. Galbūt verčiau reikėtų padėti ukrainiečiams su gynybos pajėgumais, sustiprinant jų pajėgumus“, – svarstė M. Šešelgytė.
Tai, kad NATO „uždegė žalią šviesą“ šalims narėms siųsti naikintuvus į Ukrainą, pasak politologės, yra svarbu, tačiau yra problema, kad Rusija atakuoja Ukrainą raketomis iš savo teritorijos.
„Tokiu atveju kariniai naikintuvai nelabai ką gali padaryti. Ir apie šitą konflikto pusę reikėtų kalbėti, nes tai jau sukėlė didelių problemų ir žūčių. Jeigu sausumoje ar kitose erdvėse, kur kariaujama, Rusijai nesiseks, gali būti taip, kad Putinas keis taktiką ir bandys išnaudoti tuos pajėgumus, kuriuose turi privalumų. Tada raketos yra vienas iš būdų“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Sankcijų poveikis pasimatys per 2–3 savaites
Politologė sako, kad per kelias artimiausias savaites pasimatys Vakarų sankcijų Rusijai poveikis. Jei jų nepakaks, tikėtina, kad ant stalo guls nauji sankcijų paketai.
„Viskas priklausys nuo to, kaip rutuliosis konfliktas. Sankcijos nėra baigtinės ir tai pasakė ne vienas valstybių, tarptautinių institucijų lyderis. Jeigu situacija dar labiau eskaluosis, gali ir kiti sankcijų paketai atsidurti ant stalo. Bet taip pat reikia žinoti, suprasti, kad sankcijos neveikia per vieną dieną. Poveikis ir taip pakankamai greitas rublio kursui ir Rusijos įmonių akcijoms – jų vertė iš tiesų yra labai nukritusi. Reikia palaukti, kalbame, kad 2–3 savaičių bėgyje matysis konkretesnis rezultatai“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
„Svarbiausia, kas buvo padaryta ir kas veiks Rusiją, tai yra jų centrinio banko rezervų užšaldymas, nes Rusijos režimas labai laisvai jautėsi eidamas į karą turėdamas daugiau nei 6 mlrd. dolerių rezervą ir įsivaizduodamas, kad taip galės finansuoti karą. Tai dabar jis jau nebeturi jų ir reikės verstis iš to, kas yra. Kelių savaičių laikotarpyje matysis, ar reikia dar kažko papildomai, ar užteks ir to, nes kalbama apie visišką Rusijos kaip valstybės bankrotą“, – pabrėžė ji.
Vis dėlto, kaip teigė politologė, sunku prognozuoti, ar sankcijos gali sustabdyti karą.
„Žinių, kas vyksta Putino galvoje ar artimiausioje aplinkoje, neturime nei mes, nei Rusijoje gyvenantys ekspertai, dirbę net su Kremliaus pareigūnais. Tai, kad Putinas ėjo į tokį, mūsų akimis, racionaliai neapsimokantį konfliktą, leidžia suabejoti tam tikrais racionalumo standartais ir sakyti, kad galbūt ekonominiai sunkumai Putino nesustabdo ir jam rankų nesuvaržo. Tuomet taip, sankcijos nėra tas veiksnys, kuris apribos jo ėjimą į Ukrainą. O galbūt dar iššauks pyktį ir bus panaudoti kokie cheminiai ginklai, kurie sukurs labai dideles kančias žmonėms. Tokio scenarijaus negalima atmesti.
Bet Rusija nėra vien tik Putinas. Aišku, Rusijos visuomenė yra labai prispausta arba paveikta informacinio karo, bet yra elitas, oligarchai, žmonės, kurie dirba šalia Putino, tas pats [Sergejus] Šoigu, buvę ministrai, kurie irgi turi tam tikrų ambicijų ir galime manyti, kad kai gyvenimas Rusijoje pasidarys tikrai sudėtingas, jeigu Putinas imsis kažkokių labai neracionalių veiksmų, gali kilti maištas tiesiog režimo viduje ir matysime tam tikrus pasistumdymus, galbūt net pokyčius“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo M. Šešelgytė.
