LNK žinių kalbinta Karolina Gaižauskaitė Didžiojoje Britanijoje gyveno 12 metų. Ir iš Londono į Vilnių ji atsikraustė vos prieš porą mėnesių. Negalima sakyti, kad grįžo, nes prieš tai gyveno Šiauliuose.
Į Lietuvą nusprendus parvykti tėvams po poros metų tą patį padarė ir K. Gaižauskaitė. Ji sako, kad pasitaikė gera proga.
„Technologijų sektoriuje Londone ir visame pasaulyje, buvo tokia galimybė išeiti. Nes jiems reikėjo, jog žmonės išeitų. Ir buvo pasiūlytos išeitinės. Man tai pasirodė kaip didelis galimybės langas tuo pasinaudoti ir sugrįžti į Lietuvą. Nes apie tai svarsčiau jau ne vienerius metus“, – kalbėjo mergina.
Ateityje ji norėtų dirbti operatore. Verslo vadybos studijas baigusi K. Gaižauskaitė nesunkiai susirado darbą draudimo bendrovėje. Visgi, anot jos, sugrįžti ją paskatino tikrai ne geresnės karjeros galimybės.
„Lietuvoje matau mažesnius atstumus, po darbo yra daugiau, kur nuvažiuoti, ką nuveikti. Žalumos daugiau, švariau, žmonių mažiau. Bet čia jau yra asmeninės nuomonės. Londonas man tiko ir patiko, mylėsiu, man ten antri namai ir daug, ką man suteikė.
Bet gal tiesiog su amžiumi keitėsi vertybės, norisi kitokio gyvenimo būdo“, – LNK žinioms sakė gyventi į Lietuvą grįžusi mergina.
Tokių, kaip Karolina, norinčių grįžti iš užsienio, vis daugiau.
„Iš visų apklaustųjų 55,1 procento – jau daugiau nei pusė visų respondentų nurodė, kad norėtų grįžti ir gyventi Lietuvoje. Tai yra labai džiugūs skaičiai. Nes palyginus su 2020 metų pabaigoje daryta apklausa, tai yra beveik 15 procentų didesni skaičiai“, – LNK sakė Užimtumo tarnybos Tarptautinio skyriaus vedėja Indrė Laučienė.
Labiausiai lietuvius grįžti motyvuotų geras atlyginimas. Be to, įdomu tai, jog daugėja norinčių sugrįžti į regionus, o ne į didžiuosius miestus.
„Tikėtina, kad viena iš priežasčių vis dažniau žmonės mato gerėjančią situaciją Lietuvoje, darbo rinkoje, darbo užmokesčio teigiamus pokyčius. Neretai mes diskutuojame apie darbo kultūrą Lietuvoje ir apie pokyčius čia“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovė I. Laučienė.
Pastebima, kad mažiau apie galimybę grįžti į Lietuvą svarsto tie, kurie emigravę buvo ilgiau.
„Dar plius, kurie yra vyresni, arba atvirkščiai – kurie turi mažamečių vaikų. Ir netgi kartais ne du, o keturis vaikus. Jiems reikia ir mokyklos, ir pradinės mokyklos ir darželio“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Bananosienė.
Labiausiai nori grįžti iš tų šalių, kur lietuvių yra daugiausia: Didžiosios Britanijos, Norvegijos , Airijos ir Vokietijos. Tačiau yra valstybių, kuriose gyvenantys lietuviai apie Lietuvą galvoja mažiau.
„Dažniausiai tai yra Pietų šalys, kuriose žmonės priima jau šiek tiek kitokią kultūrą, kitokį gyvenimo būdą. Kartais ir kitokią darbo kultūrą. Ir jie mėgaujasi tuo gyvenimu Pietų Europoje“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė I. Laučienė.
Grįžtantys į gimtinę lietuvaičiai norėtų tik labiau koordinuotos valstybės pagalbos.
„Iš valstybės pagalbos turbūt niekada nebūna per daug. Bet ko žmonėms labiausiai trūksta, tai, aišku, sistemiškumo. Mes ir dabar dirbame su partnerių institucijomis ta kryptimi, kad turėtume sistemintą informaciją vienoje vietoje, platiname per bendruomenes, per vieningus šaltinius“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos vadovė I. Balnanosienė.
Grįžti į Lietuvą padeda Vyriausybės finansuojama organizuoja „Renkuosi Lietuvą“. Žmogui tereikia kreiptis ir organizacijos specialistai jam, esą, sudėlioja visą planą nuo pradžios iki pabaigos.
„Nuo išvykimo – kokius dokumentus pasiimti dėl darbo, senatvės kaupimo pensijos, darbo stažo. Dėl vaikų – kokią ugdymo įstaigą pasirinkti, registracija gyvenamosios vietos ir visa kita. Tai mes vietoje to, kad jiems reikėtų kreiptis į institucijas, jie pasikreipia į vieną langelį“, – teigė „Renkuosi Lietuvą“ atstovė Indrė Jankauskaitė–Činčė.
Oficiali statistika taip pat patvirtina, lietuvaičiai ne tik nori, bet ir grįžta į Lietuvą. Per pastaruosius kelerius metus grįžtančių buvo daugiau, nei išvykstančių.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
