aA
Praėjusią savaitę vykęs pirmasis Gitano Nausėdos vizitas Briuselyje neliko nepastebėtas ir vietos žiniasklaidoje. Įpratęs prie trumpų, aštrių buvusios Lietuvos vadovės pasisakymų leidinys Politico.eu turėjo progą įvertinti ir pristatyti naująjį Lietuvos prezidentą
Dalia Grybauskaitė ir Gitanas Nausėda
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos prezidento pokalbis prasidėjo nuo karščiausios įprastinio naujienlaiškio „Brussels Playbook“ temos – Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES.

Panašu, kad „Brexit“ vienaip ar kitaip galiausiai įvyks. Tad kodėl nepasistengus iš situacijos išspausti viską?

„Pasistengsime paversti tai galimybe“, – interviu „Politico“ sakė naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidento teigimu, jo šalis fintech pramonei Vilniuje gali pasiūlyti itin gerą reguliavimo aplinką.

„Mes esame viena fintech kompanijoms draugiškiausių šalių. Galiu pasakyti, kad tai išties veiksminga: pas mus veikia apie 150 Jungtinės Karalystės ir Jungtinių valstijų kompanijų“, – viliojo G. Nausėda.

O kokie jo lūkesčiai dėl „Brexit“? „Geriausias sprendimas būtų „Brexit“ su susitarimu. Tačiau „Brexit“ be susitarimo scenarijus taip pat atrodo pakankamai realus“, – sakė G. Nausėda.

Politico.eu pateikia interviu su šiuo, kaip jie vadina, politikos naujoku.

Ekonomistas G. Nausėda Lietuvos prezidentu išrinktas gegužę, o inauguruotas ir pareigas eiti pradėjo liepos viduryje, iš karto po Europos Vadovų Tarybos susitikimų maratono, po kurio susikūrė nauja Europos Sąjungos institucijų lyderių komanda.

Kaip teigia leidinys, G. Nausėda į prezidento postą atėjo po Dalios Grybauskaitės – savo aštriais pasisakymais pagarsėjusios prezidentės valdymo dešimtmečio.

G. Nausėda praėjusią savaitę pirmą sykį per savo prezidentavimo laikotarpį atvyko į Briuselį susitikti su senaisiais ir naujaisiais ES lyderiais: ketvirtadienį jis susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, taip pat su išrinktąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen bei būsimuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu.

Patikėkite: Maskvą mes pažįstame

G. Nausėda paragino savo ES kolegas „rasti bendrą vardiklį Rusijos atžvilgiu“.

Europos Sąjungoje mes neturime vieningos pozicijos dėl Rusijos“, – sakė jis, perspėdamas, kad tai tam tikru metu gali sukelti pavojų sankcijoms.

„Kol kas aš negaliu daryti jokių galutinių išvadų“, – pridūrė G. Nausėda, tačiau teigė, kad sankcijų Rusijai pratęsimu ateityje „suabejos daugelis šalių“.

Anot G. Nausėdos, nėra tinkama laikytis tokių skirtingų pozicijų dėl Rusijos, o Lietuvos pozicija yra aiški ir nepakitusi.

„Esame labai arti sienos, labai gerai pažįstame Rusiją. Mums Rusijos elgesys iš tiesų kelia grėsmę. Manau, kad Lenkija ir Baltijos šalys sutiks su mūsų požiūriu“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas ir pridūrė, kad situacija „prastėja, o ne gerėja“, omenyje turėdamas tokius incidentus kaip Ukrainos laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje pernai.

Nauja spaudimo grupė ir abejonės dėl ES gynybos

„Mes sukursime naują konsultacijų formatą, apimantį Baltijos šalis ir Lenkiją“, – sakė G. Nausėda. Jis tokį formatą pavadino „nebloga idėja“ ir apgailestavo dėl fakto, kad jis nebuvo sukurtas anksčiau.

„Kartais jutome susiderinimo su Baltijos šalių lyderiais stoką, kartais nieko nežinodavome apie savo kaimynų planus. Tad šis konsultacijų formatas bus labai naudingas“, – interviu aiškino G. Nausėda, prieš tai jau aplankęs kitų Baltijos šalių ir Lenkijos sostines.

Lietuva toliau kiek skeptiškai ar bent jau atsargiai vertina planus sustiprinti ES gynybos politiką.

„Kai kurios idėjos – strateginė autonomija, PESCO projektai – turėtų būti vystomos drauge su mūsų NATO sąjungininkėmis, kurios nėra ES narės. Susiklostytų blogiausias scenarijus, jei atsirastų konkurencija tarp ES ir NATO“, – tvirtino G. Nausėda.

Ar ES pajėgs apsiginti? Toks „Politico“ klausimas G. Nausėdos taip pat neuždegė optimizmu.

„Nemanau, kad vidutiniu laikotarpiu tai įmanoma“, – sakė G. Nausėda. Štai todėl prezidentas siekia, kad JAV išliktų artima ir įsitraukusi į Europos gynybą. „Jungtinės Valstijos negali būti laikomos tiesiog trečiąja šalimi“, – tikino G. Nausėda.

Ar suveiks perkrovimo mygtukas su JAV?

G. Nausėda paragino ES transatlantiniams santykiams sugrąžinti buvusią šlovę – apie tai, santykių perkrovimą, arba paleidimą iš naujo kalbėjo ir praėjusią savaitę į Briuselį atvykęs JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo. Ši santykių paleidimo iš naujo ir su juo siejamo raudono mygtuko alegorija turi simbolinę ir ne pačius geriausius prisiminimus turinčią prasmę – „paleisti santykius iš naujo“

Tiesa, jis susitiko tik su naujaisiais Bendrijos lyderiais, o kiek vėliau D. Trumpo administracija nemaloniai nustebino NATO sąjungininkus, paskelbusi, kad dalis lėšų, numatytų Europos atgrasymo iniciatyvos projektams Lenkijoje, Slovakijoje ir Estijoje atiteks prieštaringai vertinamos sienos statybai pasienyje su Meksika. Pentagone leista suprasti, kad turtingos Europos šalys galėtų ir pačios surasti reikiamų lėšų.

„Manau, mums reikia gerokai artimesnio bendradarbiavimo ir sąjungininkių tarpusavio supratimo. Juk tam ir esame sąjungininkės. Kartais man susidaro įspūdis, kad bendradarbiavimas yra ne pats geriausias. Norėčiau matyti žymiai daugiau bendro supratimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų“, – G. Nausėda.

Vis dėlto, supratimo ir bendradarbiavimo trūkumas artimiausiu metu niekur nedings, o konfliktų ir nepasitenkinimo tik daugės. To paties „Politico“ šaltinių teigimu, JAV administracija jau kelis mėnesius ruošia projektą, pagal kurį Vašingtonas peržiūrėtų skirstomą finansinę paramą užsienio šalims – prioritetas būtų skiriamas patikimoms šalims, kurios remia Amerikos tikslus ir, kaip išsireiškė pats D. Trumpas, yra „JAV draugai ir sąjungininkai“.

JAV prezidentui G. Nausėda turėjo labai aiškią žinutę, turinčią įrodyti, kad Lietuva yra ne tik patikima JAV sąjungininkė, bet ir laikosi įsipareigojimų.

„Mes esame labai geri NATO sąjungininkai. Mes jau skiriame du procentus BVP kariniams tikslams ir viliamės padidinti šią dalį iki 2,5 procento. Dėl to egzistuoja nacionalinis susitarimas“, – pabrėžė G. Nausėda.

Lietuvos viltys ir nusivylimai

Lietuvos kandidatui į eurokomisarus Virginijui Sinkevičiui – 28-erių šalies ekonomikos ir inovacijų ministrui – prognozuojama atsakomybė už aplinkosaugą ir klimato kaitą. Jo kreipimasis į „Gretos kartą“ užtikrintų jam daugiau kvietimų į pokalbių laidas, konferencijas ir forumus nei jo darbo dienoje yra valandų.

Paklaustas, ar galėtų patvirtinti, kad V. Sinkevičiui atiteks ekonomikos srities portfelis, G. Nausėda prabilo vokiškai: „Nein (vok. ne). Aš prakalbau ponios von der Leyen kalba“.

Žinoma, netgi tvirčiausias „ne“ gali reikšti „taip“. „Tai yra viena iš galimybių“, – pripažino G. Nausėda. „Jei taip nutiktų, laikyčiau tą labai geru pasiekimu šaliai. Toks portfelis yra labai tinkamas šiam asmeniui. Tai jaunas ir labai talentingas žmogus – jį vadina ateities politiku“, – sakė G. Nausėda.

Ginčai dėl Ilgalaikės finansinės programos

G. Nausėda savo kolegoms ir Europos Komisijai turėjo aiškią žinutę dėl artimiausių septynerių metų ES biudžeto plano. „Mes nelabai džiaugiamės pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu, nes jis visur numato didelius apkarpymus“, – sakė jis, vardydamas planus mažinti Sanglaudos fondą, o Lietuvai tai reikštų „24 procentais mažesnę paramą“, taip pat panašaus dydžio ūkininkams skirtų fondų apkarpymus.

„Dar vienas nusivylimas yra tas, kad, pasak pirminių pasiūlymų, 98 procentai [mokslinių tyrimų ir inovacijų programos] „Horizon“ finansavimo bus skirta 15 šalių, kurios ES narėmis tapo anksčiau. Kitaip tariant, ne ES naujokėms, o senbuvėms“, – sakė G. Nausėda. O tai neatrodo teisinga tų, kuriems reikia vytis, atžvilgiu, sakė prezidentas, paminėdamas lietuvių optimizmą dėl ES. Pasak G. Nausėdos pacituotų Eurobarometro duomenų, trys iš keturių lietuvių ES ateitį vertina optimistiškai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(76 žmonės įvertino)
4.4737

Top naujienos

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (384)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (154)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasėkmes

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

VU rektorius: dabartiniam valstybės „establišmentui“ reikia radikalaus atnaujinimo – jie nebesupranta, ką daro (9)

„Mūsų protesto akcijos nesibaigs per visus rinkiminius metus. Mūsų tikslas yra nauja karta –...

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (21)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (3)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Automobilių gamintojams – vieni blogiausių metų: naikina 80 tūkstančių darbo vietų (54)

Automobilių pramonės darbuotojams visame pasaulyje tai bus vieni blogiausių metų: mažėjanti...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (46)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...

Afrodiziakas ne tik moterims: veikia geriau nei šokoladas

Saldžiavaisio pupmedžio sirupas yra natūralus pakaitalas šokoladui, kuris turi savo specifinį...