aA
Jau mėnesį „Nacionaliniame pozityvumo teste“ DELFI kviečia pasitikrinti savo pozityvumo lygį. Tarpiniai testo rezultatai stebina: daugiausiai pozityvių žmonių gyvena ne sostinėje ar kituose didmiesčiuose, o šalies apskrityje, kuri toli gražu nėra šalies ekonominis centras.
Ištyrė skurdžiausią Lietuvos apskritį: testo rezultatai privers susimąstyti kiekvieną
© DELFI / Domantas Pipas

„Nacionaliniame pozityvumo teste“ lankytojų prašoma vertinti su jų pozityvumu susijusius teiginius nuo 1 iki 5. Kiekvienas įvertis turi savo „svorį“: 1 (visiškai nesutinku) – 20 proc., 2 – 40 proc. ir taip iki 5 (visiškai sutinku) – 100 proc. Testo pabaigoje išvedamas vidurkis ir portalo lankytojui parodomas „pozityvumo procentas“.

Kol kas save panoro įsivertinti 17 tūkst. portalo lankytojų. Tarpiniai rezultatai rodo, kad pozityviausi žmonės gyvena Tauragės apskrityje – 1,3 tūkst. šios apskrities gyventojų pozityvumo vidurkis yra 88 proc. Daugiausiai paniurėlių yra didmiesčių apskrityse – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių (jų pozityvumo vidurkis yra 69 proc.), jose testą atliko atitinkamai 4,5, 3 ir 1,2 tūkst. gyventojų.

Galima pastebėti tendenciją, kad skurdesnėse apskrityse žmonės yra pozityvesni negu didesnėse. Kokios to priežastys?

Paradoksas: blogiau gyvena, bet yra laimingesni

Statistikos departamento duomenys rodo, kad provincija ir mažesni miesteliai yra prastesnėje ekonominėje situacijoje negu didmiesčiai – rodikliai nuo vidutinės algos iki pragyvenimo lygio ten yra mažesni.

Pavyzdžiui, pozityviausioje Tauragės apskrityje tiek vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ (672 Eur), tiek „į rankas“ (545 Eur) šių metų II ketv. buvo pats žemiausias tarp Lietuvos apskričių. Palyginimui, sostinėje šie skaičiai buvo aitinkamai 933 ir 723 Eur. Negana to, 2015-aisiais Tauragės apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo mažiausias tarp šalies apskričių ir sudarė tik 2 proc. viso šalies BVP.

Sociologas Artūras Tereškinas sako, kad prieiname prie paradokso: nors mažesniuose miesteliuose žmonės ir blogiau gyvena, jie jaučiasi laimingesni.

„Galima daryti išvadą, kad ekonomika ne visada lemia laimę. Manyčiau, kad mažesniuose miestuose yra stipresnės bendruomenės, žmonės vienas kitą pažįsta, veikia socialinės paramos tinklai. Dideliuose miestuose žmonės yra labiau susiskaidę, susiskirstę, fragmentuoti ir didesni individualistai. Galbūt net kritiškesni sau ir laimės suvokimui“, – svarsto A. Tereškinas.

Ištyrė skurdžiausią Lietuvos apskritį: testo rezultatai privers susimąstyti kiekvieną
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis sako, kad dideliuose miestuose žmonės yra vienišesni, negauna tiek daug pagalbos iš aplinkinių. Jo teigimu apklausos rodo, kad netgi tų pačių miestų skirtinguose rajonuose žmonių savijauta skiriasi.

„Kai mes darėme didesnių miestų apklausas, mums parodė, kad netgi atskirų miestų atskiri rajonai yra mažiau laimingi negu kiti. Pavyzdžiui, centre arba priemiesčiuose žmonės yra laimingesni, turi daugiau pasitikėjimo savo jėgomis negu sovietinių miegamųjų rajonų žmonės“, – sako A. Tereškinas.

Didmiesčių gyventojai skuba, todėl mažiau bendrauja

Psichologė Laura Rimkutė pastebi ryšį tarp gyvenamosios vietos ir laimės jausmo. Ji sako, kad laimė didžiąja dalimi priklauso nuo draugų, artimųjų rato ir glaudaus ryšio su jais. Dideliuose miestuose bendravimui lieka mažiau laiko, nes daug laiko „sudeginama“ kamščiuose ar darbe.

„Kadangi didesniuose miestuose žmonės daugiau laiko praleidžia kamščiuose, darbuose, galima daryti prielaidą, kad mažesniuose miesteliuose žmonės daugiau bendrauja su kaimynais, kitais savo draugais. Dideliame mieste pranykstantis laikas gali būti viena priežasčių“, – sako L. Rimkutė.

Psichologė samprotauja, kad didmiesčių gyventojai taip pat gali nepastebėti mažų dalykų, kurie provincijos gyventojams gali kelti džiaugsmą. Dar viena priežastis – galbūt save per daug lyginame su turtingiau gyvenančiais aplinkiniais.

„Kita priežastis gali būti ta, kad dideliuose miestuose žmonės labiau įsijungia į didelį tempą ir jie praranda sąmoningumą arba tiesiog nustoja džiaugtis mažais dalykais, kuriuos turi. Mažesniuose miesteliuose gyvenimo tempas yra daug mažesnis, žmonės gali pastebėti mažus, fainus dalykus, kurie džiugina.

Ištyrė skurdžiausią Lietuvos apskritį: testo rezultatai privers susimąstyti kiekvieną
© Asmeninio albumo nuotr.

Taip pat, kuo daugiau turime, tuo labiau auga mūsų kartelė. Atrodo, kad mes norime vis geriau. Anksčiau darytų tyrimų duomenimis vilniečiai buvo mažiau laimingi negu kauniečiai. Atrodytų, sostinė gyvena geriausiai, bet to laimės jausmo mažiau, lyginant su kitais miestais“, – kalba L. Rimkutė.

Paklausta, ar galimybė pramogauti, pavyzdžiui, nueiti į kiną, dideliuose miestuose nedaro įtakos laimės jausmui, pašnekovė purto galvą – džiaugsmą teikia ne kur eini, o su kuo.

„Nesu mačiusi, kad, pavyzdžiui, galimybė nueiti į kiną yra vienas laimės prediktorių. Galima manyti kitaip – jei turiu su kuo nueiti į kiną, gal tai daro mane laimingu. Bet su tais žmonėmis galiu daryti bet ką, žaisti stalo žaidimus ir būsiu tiek pat laimingas, kiek nuėjus į kiną. Ne pats kinas ir filmas padaro mus laimingu, o kompanija, su kuria ten einama“, – sako psichologė.

Užstrigti neigiamose emocijose nėra sveika

Anot jos, bendras laimės jausmas dažnai išsikeroja ir į kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, darbą ar šeimą.

„Kaip pavyzdį galima paimti priešpriešą: jeigu įkrentu į liūdesį, esu blogos nuotaikos. Kuo daugiau galvoju apie savo problemas, tuo ilgiau trunka bloga būsena. Tada negaliu dirbti savo darbo, mano darbo rezultatas automatiškai blogėja ir žiūriu, kad po savaitės ar dviejų blogiau pradeda sektis darbe, mano liūdesys gilėja.

Lygiai tas pats ir su laime – jeigu esu laimingas ir spinduliuoju laime, aš jos savo gyvenime matau vis daugiau ir daugiau. Po to laimės jausmu užsikrečia ir artimi žmonės, su kuriais bendraujama kas dieną. Psichologai nepataria bėgti nuo neigiamų emocijų, bet užstrigti jose irgi nėra sveika“, – sako L. Rimkutė.

ašaros, liūdesys, depresija, moteris, išsiskyrimas, ruduo, emocijos, verkia
ašaros, liūdesys, depresija, moteris, išsiskyrimas, ruduo, emocijos, verkia
© Shutterstock

Laimė – pasirinkimo reikalas

Pasak pašnekovės, laimė dažniausiai yra pasirinkimo dalykas. Sugalvojusiems būti laimingais reikia pradėti nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, pradėti pildyti „dėkingumo dienoraštį“.

„Laimės jausmas didele dalimi yra pasirinkimo dalykas. Aišku, yra tyrimų, kurie sako, kad tai yra genai, kad vieniems žmonėms yra lengviau jaustis laimingiems negu kitiems. Bet, didžiąja dalimi, tai yra mūsų pasirinkimas.

Galima pagalvoti, kas šiandien nutiko gero, už ką galėčiau padėkoti. Kai tikite, kad tai priklauso nuo jūsų, tas tikėjimas duoda sugebėjimą pasijusti laimingu. Įkvėpimo šaltinis visada yra gerai. Būna, kad žmonės prieina liepto galą ir sako, kad nebegaliu taip, reikia kažką daryti. Gali būti, kad įkvepia ir knyga, ir filmas. Bet dažniausiai įkvepia ir žmonės iš mūsų aplinkos“, – sako psichologė.

Pozityvumo testą DELFI kartu su partneriu „Elektrum Lietuva“ kviečia atlikti iki lapkričio 12 dienos. Pasitikrinti savo pozityvumo lygį galite ČIA.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rumunijos COVID-19 istorija – viena skaudžiausių visame ES rytų flange: kas čia nutiko?

Rumunijoje sparčiai auga koronaviruso aukų skaičius, o tokią situaciją lėmė masinis šalies...

Darbdaviai ir buhalteriai nežinomybėje: atlyginimai už kovą gali vėluoti

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė sako, kad dėl to, jog...

Lukašenka atkirto Nausėdai: tegu užsiima savo virusu (339)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies patirtis...

Mirčių nuo koronaviruso – jau 9 (295)

Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius - 9, iš jų 6 iš Ukmergės. Visi mirusieji ukmergiškiai...

Policija pradėjo tyrimą dėl COVID-19 sergančios moters: rado lauke vedžiojančią šunį (146)

Klaipėdos apskrities policija ketvirtadienį pranešė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl...

Skvernelis: tiems, kuriems prašymai ir raginimai nė motais, turėtų padėti baudos (54)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis po ketvirtadienį Vyriausybėje įvykusio COVID – 19...

Ieškoma būdų, kaip Lietuvai įsisavinti ECB kuriamus 750 mlrd. eurų (80)

Sprendžiant valstybei strategiškai svarbių įmonių finansines problemas, reikia įsteigti...

Investuotojas Variakojis siūlo planą Lietuvai: mažinti PVM, pamiršti biurokratiją ir gyventojams išdalyti vienkartines išmokas (10)

„Naikinkime visas biurokratines užkardas ir, tebūnie, su rizika verslui ir žmonėms dalinkime...

Aštri situacija uostamiestyje: karščiavimo kliniką nori palikti tik miesto problema, o KUL prasidėjo patikros (46)

Klaipėdos miesto savivaldybė dėl Karščiavimo klinikos steigimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos...

Veryga: turime ruoštis, kaip išeisime iš karantino 14 pacientų reanimacijoje (238)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje...

|Maža didelių žinių kaina