Apie tai rašo „Klaipėda“.
„Taip jau susiklostė, kad sovietmečio istoriografijoje apie kai kuriuos garsius, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos lėmusius asmenis mažiau kalbėta ir rašyta. Nes ir oficiali sukilimo versija buvo kita, esą Klaipėdos krašto gyventojai patys sukilo prieš prancūzus, ir jokio įsikišimo iš Lietuvos nebuvo“, - pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.
E. Galvanauskas - vienas iš Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių ir rėmėjų. Būtent jo vadovaujama Lietuvos vyriausybė parengė krašto prijungimo prie Lietuvos dirvą šalyje ir tarptautinėje erdvėje. E. Galvanauskas atstovavo Lietuvai 1923 m. kovo 24 d. Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos. Jis po krašto perėmimo apsigyveno Klaipėdoje ir metus vadovavo uosto valdybai, buvo Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas.
Dar vienas veiklus Klaipėdos sukilimo dalyvis - legendinis lakūnas Steponas Darius, kuris kartu su sukilėlių būriu 1923 m. sausio 15 d. taip pat įžengė į Klaipėdą.