Naujienų agentūros ELTA žurnalistės Jadvygos Bieliavskos kalbinti parlamentarai 2015 metais norėtų matyti Lietuvą saugią, modernėjančią valstybę, kuri sėkmingai sprendžia socialines ir ekonomines problemas.
Artėjančiais 2015 metais politikai linki šalies žmonėms europietiškos gerovės. Išorės grėsmių akivaizdoje jie linki taikos.
- Koks 2014 metų Seimo sprendimas, jūsų nuomone, svarbiausias Lietuvos žmonėms?
Irena Šiaulienė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė:
Dėl pasibaigusio pereinamojo laikotarpio patikslinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliai, sugriežtinta kredito unijų veikla - padidintas minimalus kapitalas, kredito unijos narių skaičius. Priimtos Turizmo įstatymo pataisos, sustiprinusios kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ir kelionių agentų atsakomybę keliaujantiems. Sugriežtintos bausmės už seksualinį vaikų išnaudojimą, nuobaudos už energetinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams, uždrausta kratas ir sulaikymus atlikti nepilnamečių akivaizdoje, teismai įpareigoti rūpintis, kad baudžiamosios bylos teisme būtų išnagrinėtos per kuo trumpesnį laiką, supaprastintos neveikiančių juridinių asmenų likvidavimo procedūros ir kt. Ilgalaikį poveikį Lietuvos žmonių gyvenimui, be abejo, turės euro įvedimas ir žmonėms aktualių socialinių klausimų sprendimas bei sumažėjusios energetikos kainos.
Vytautas Gapšys, Darbo partijos frakcijos seniūnas:
Žinoma, privalau paminėti ir dar vieną valdžios sprendimą, kuris buvo pasiektas Darbo partijos pastangomis, tai minimalios algos pakėlimas iki 1035 Lt ir priimtas sprendimas dėl tolesnio jos kėlimo 2015 m.
Petras Gražulis, frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas:
- Kaip ir kiekvienais metais, svarbiausias yra, mano nuomone, šalies biudžeto patvirtinimas. Džiugina tai, kad pavyko surasti lėšų ir krašto apsaugai ir šiek tiek pensijų kompensavimui, yra numatyta lėšų ir mažiausiems atlyginimams kelti. Norėtųsi žymiai greičiau pakelti atlyginimus ir pensijas, išspręsti socialines problemas, bet, deja, nepavyko. Nepaisant to, manau, kad kitų metų biudžetas socialiai orientuotas, ir tai yra svarbiausia. Be abejonės, pasirengta euro įvedimui, vieni tuo patenkinti, kiti ne. Mūsų pozicija buvo tokia, kad reikia atsiklausti tautos, tai yra surengti referendumą, bet Seimas pasielgė kitaip.
Svarbu ir tai, kad pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas, taigi energetinė priklausomybė nuo Rusijos bus mažesnė. Kiek tai yra skaidrus projektas, kiek jis galėjo būtų pigesnis, ekonomiškesnis - tai jau kitas klausimas.
Rita Tamašunienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos seniūnė:
Džiugina tai, kad Seimas parėmė LLRA frakcijos siūlymą padidinti finansavimą kelių priežiūrai ir saugiam eismui, nes kiekvienas be išimties esame eismo dalyviai. Šio Seimo sprendimo naudą jau dabar pajuto savivaldybių vadovai ir gyventojai. Nueinantys metai paženklinti siekiu įsivesti eurą. Turime abejonių, ar šis žingsnis nėra skubotas, ar Lietuvos žmonės, turėdami kišenėje bendrą europinę valiutą - eurą nepajus ekonominės ir finansinės krizės naštos, kuri nesitraukia iš Pietų Europos.
Andrius Kubilius, Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas:
- Aš įvardinčiau tris sprendimus arba tris įvykius, kurie šiais metais įvyko ir kuriuose Seimas vienaip ar kitaip dalyvavo. Pirmas dalykas - euro įvedimas nuo sausio 1 d. Seimui teko priimti daugybę su tuo susijusių įstatymų. Mes parėmėme šį svarbų strateginį sprendimą, ir gerai, kad jis yra įgyvendinamas. Beje, ir pačioje valdančiojoje koalicijoje buvo nemažai oponuojančių eurui. Antras svarbus sprendimas - tai parlamentinių partijų susitarimas, matant Rusijos agresiją Ukrainoje dėl gynybos stiprinimo ir gynybos biudžeto didinimo. Aš vertinu ypač pozityviai, kad tai buvo realizuota 2015 metų biudžete. Paskutinis dalykas, kurį pabrėžčiau, tai, nepaisant vadinamosios Artūro Skardžiaus komisijos, mes turime suskystintų gamtinių dujų terminalą, ir tuo iš tikrųjų žygis energetinės nepriklausomybės link labai stipriai pasistūmėjo į priekį.
Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas:
Povilas Gylys, Mišrios Seimo narių grupės narys:
- Jeigu būtų galima išskirti ne vieną, o bent keletą įvykių, iš visų jų išskirčiau sprendimą dėl euro įvedimo, Lietuvos Prezidento rinkimus, referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir apkaltą Neringai Venckienei. Tarptautiniu lygmeniu svarbiausias įvykis - antrojo šaltojo karo tarp Vakarų ir Rusijos pradžia.
- Koks parlamentarų sprendimas, jūsų vertinimu, yra galbūt politikų nesėkmė ar klaida?
I. Šiaulienė:
- Manyčiau, kad kai kas žemės ūkio paskirties žemės pardavimo saugiklių patikslinimą gali laikyti politikų perdėtu apsidraudimu, stabdančiu žemės rinką, bet, kita vertus, tai apsaugo mūsų žemę nuo atsitiktinių investuotojų ir neleidžia jos paversti spekuliacijų objektu. Tenka apgailestauti, kad nebaigti spręsti dvigubos pilietybės, nelietuviškų asmenvardžių rašymo klausimai.
V.Gapšys:
- Didžiausia Seimo nesėkme laikyčiau nesugebėjimą sukurti palankesnių sąlygų verslui. Pavyzdžiui, liko neįgyvendinta Darbo partijos idėja taikyti lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, nors apie tai buvo kalbėta formuojant Vyriausybę. Šalies verslas patyrė stiprų smūgį tiek dėl Rusijos įvestų sankcijų, tiek dėl šioje šalyje prasidedančios ekonominės krizės. Manau, kad ir Vyriausybė, ir Seimas galėjo 2014 m. imtis veiksmingesnių ir aktyvesnių priemonių mūsų šalies verslo ir ekonomikos skatinimui.
P. Gražulis:
- Tokių akivaizdžių sprendimų arba įvykių, kurie šokiruotų visuomenę, ypač neigiama prasme, šiais metais, manyčiau, nebuvo. Tai džiugu ir labai norėtųsi, kad tokių projektų ir ateityje tiek Seimas, tiek Vyriausybė nei siūlytų, nei priimtų.
R. Tamašunienė:
- Tenka apgailestauti, kad geri ir labiausiai aktualūs sprendimai nevisai pateisina žmonių lūkesčius. Nepriimtos įstatymo pataisos, kurios leistų paveldėti pensijas tų žmonių, kurie jų kompensavimo nesulaukė. Manyčiau, kad galėjome rasti galimybių visiškai atsiskaityti su visais senjorais, kuriems valstybė skolinga.
Nueinančiais metais LLRA frakcija pasigedo tokių sprendimų mokesčių srityje, kurie gerintų mūsų verslininkų konkurencingumą rinkoje, skatintų didesnį vartojimą, mažintų šeimoms būtiniausių prekių kainą. Mūsų vertinimu, taip pat pritrūko dėmesio pagrindinėms prioritetinėms kiekvienai valstybei sritims - švietimui ir kultūrai.
A. Kubilius:
- Aš įvardinčiau tą pačią A. Skardžiaus komisiją ir tai, kad valdančioji koalicija Seime pritarė jos išvadoms. Aš manau, tai buvo didelė politinė klaida, nukreipta galbūt prieš konservatorius, bet kartu ir prieš gamtinių dujų terminalą ir jo statytojus, įskaitant ir Roką Masiulį. Bet paprastai liaudiškai tariant - nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Nepaisant visos šitos komisijos puolimo prieš mus, mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus, antras dalykas - turime suskystintų gamtinių dujų terminalą ir Rokas Masiulis, kuris buvo tuo paties A. Skardžiaus labai stipriai puolamas, tapo energetikos ministru.
E. Masiulis:
-Manau, naujai nustatyta automobilių registracijos ir techninės apžiūros panaikinimo tvarka buvo klaida. Transporto priemonių savininkai 2014 metais iš Seimo gavo daug "dovanų", kurias vėliau tam pačiam Seimui reikėjo atsiimti. Tai pavyzdys, kaip Seimas neturėtų priimti sprendimų, sukeliančių daug rūpesčių visiems.
P. Gylys:
- Kalbėdamas apie mūsų klaidas ir nesėkmes, norėčiau pasakyti, kad referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams politinis blokavimas mums, kaip Europos Sąjungos šaliai, garbės nedaro.
Prie didžiausių mūsų nesėkmių taip pat priskirčiau apkaltą Neringai Venckienei. Tai nėra vieno žmogaus problema. Tai valstybės problema. Apkalta, kaip ir praėjusiais metais įvykęs teisinės neliečiamybės atėmimas, parodė, kad Lietuvoje galima susidoroti su politiku nesant tam pagrindo, bet esant stipriam politiniam norui.
- Artėjantys naujieji 2015 metai bus istoriniai - Lietuva įsives eurą, minės Nepriklausomybės 25-metį. Kokią Lietuvą jūs regite 2015 metais?
I. Šiaulienė:
- Lietuva per 25-erius Nepriklausomybės metus pasiekė tikrai daug: padėti esminiai demokratinės, atviros, laisvos rinkos ir saugios valstybės egzistavimo pagrindai - esame ES, euro zonos ir NATO nariai. 2015 m. regiu Lietuvą toliau sėkmingai sprendžiančią savo socialinės ir ekonominės raidos klausimus, užsitikrinusią energetinę nepriklausomybę ir saugią.
V. Gapšys:
- 2015 m. Lietuvą regiu labiau europietišką, labiau socialiai orientuotą, labiau apsaugotą nuo išorės grėsmių ir labiau besirūpinančią savo žmonėmis. Būtent tam mes ruošėme pagrindą 2014 m.
P.Gražulis:
R. Tamašunienė:
- Esu optimistė. Regiu Lietuvą 2015 m., visų pirma saugią, sparčiai modernėjančią valstybę. Tikiu, kad Lietuva taps socialiai jautresnė žmonių problemoms, efektyviau spręs socialinės atskirties problemas.
A. Kubilius:
- Iš tikrųjų minėsime labai svarbų jubiliejų - 25-uosius Nepriklausomybės metus. Šitie 25 metai buvo labai įspūdingi, labai daug pasiekta, ir tai, kad juos pasitinkame jau įsivedę eurą, manau, yra labai gražus sutapimas. Norėčiau tikėti, kad 2015 metais mūsų nepalies kokie nors geopolitiniai kataklizmai. Norėčiau tikėti, kad ta suirutė nuo Rytų į mus nepaveiks kaip nors skaudžiau mūsų ekonomikos ir mes galėsime brėžti tolesnės Lietuvos perspektyvas.
E. Masiulis:
- Na, galima pridurti, kad artėjantys savivaldybių rinkimai irgi bus istoriniai - pirmą kartą turėsime tiesiogiai išrinktus merus, keisis savivaldos politinis žemėlapis. O 2015 metais Lietuvą norėčiau matyti dar energingesnę, modernesnę ir šviesesnę.
P. Gylys:
- Euro įvedimas iš tiesų yra labai rimtas žingsnis einant eurointegracijos keliu. Manau, daugelis Lietuvos žmonių iki šiol nesupranta šio žingsnio svarbos. O juk tai žingsnis į federaciją, į Jungtines Europos Valstijas. Deja, šį aspektą naujajai nomenklatūrai pavyko prislopinti pridengiant jį kitais, tegu ir svarbiais, pavyzdžiui, kainų kilimo, klausimais. Referendumas šiuo klausimu buvo būtinas.
- Ko norėtumėte palinkėti sau ir Lietuvos žmonėms 2015 m?
I. Šiaulienė:
- Linkiu visiems tik pozityvių iššūkių, o Nepriklausomybės 25-ečio paminėjimas būtų mūsų visuomenę telkiančia ir stiprinančia švente!
V. Gapšys:
- Kitąmet pirmą kartą šalies istorijoje vyks tiesioginiai merų rinkimai, todėl ateinančiais metais žmonėms norėčiau palinkėti išsirinkti tik geriausius merus, kurie padarytų pačius svarbiausius darbus, kurių naudą žmonės iš karto galės pajusti.
P.Gražulis:
- Ačiū Dievui, aš gyvenu neblogai, man nieko nereikia, svarbiausia, kad Lietuvos žmonėms būtų gerai.
R. Tamašunienė:
- Linkiu taikos, ramybės ir vienybės. Linkiu, kad 2015 metai kiekvienam žmogui būtų dosnesni. Linkiu Lietuvai tapti naujų galimybių ir sėkmės šalimi, kurioje būtų gera gyventi, kurti, dirbti, užsidirbti ir į kurią visada norėtųsi sugrįžti.
A. Kubilius:
E. Masiulis:
- Pirmiausia tikiu, kad Lietuva ir toliau liks saugi šiandien matomų išorės grėsmių akivaizdoje. Palinkėčiau, kad Lietuvoje būtų daugiau savimi pasitikinčių, laisvę mylinčių žmonių, kuriems jokia valdžia netrukdytų įgyvendinti jų idėjų ir svajonių.
Kas dėl palinkėjimo sau - būtų gerai, kad žuvys laisvalaikiu geriau kibtų. Kad pagaučiau savo gyvenimo žuvį, nes kol kas ji dar neužkibo.
P.Gylys:
- Norėčiau palinkėti taikos, suvaldyti savyje karo psichologiją, kuri griauna ne tik šeimas, bendruomenes, bet ir valstybes. Linkiu, kad neįsibėgėtų antrasis šaltasis karas, tuomet galėtume tikėtis, kad išvengsime didelių politinių, ekonominių ir socialinių sukrėtimų.
Ir pabaigai holistinis linkėjimas: rūpinkitės savimi, bet nepamirškite rūpintis ir tuo, kas vadinama bendruoju gėriu. Be pastarojo neįmanoma laiminga šeima, laiminga bendruomenė bei laiminga Tauta. Sisteminės laimės Jums!
