Valstybės tarnautojai baiminasi, kad vykdant reformą mažės jų socialinės garantijos, nes dalis jų bus priversti dirbti pagal darbo sutartis.
Darbas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė sutinka su prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika valstybės reformai.

„Visiškai sutinku, prezidentė kalbėjo apie tai, kaip reforma neturėtų vykti, ir ta prielaida, kad iš valstybės tarnautojų darbuotojai bus pervesti į dirbančius pagal darbo sutartį, tikrai galvoju, kad taip bus. Šiuo metu valstybės tarnyboje yra daugiau socialinių garantijų, ir atlyginimai yra didesni, bet realiai pagalvojus tai, kas atliks tas funkcijas, jeigu tik 20 tūkst. valstybės tarnautojų liks“, - kalbėjo I. Petraitienė.

Pasak profsąjungos pirmininkės, tokiu atveju pablogėtų dabartinių valstybės tarnautojų padėtis, kadangi šiuo metu dirbantiesiems pagal darbo sutartis nėra apmokėjimo už stažą, jie neturi galimybės gauti tiek daug atostogų, kiek turi galimybę jų gauti pagal išdirbtą darbo stažą dirbantys valstybės tarnautojai.

Reformą sukritikavo prezidentė

Interviu portalui DELFI valstybės tarnybos reformai kritikos negailėjo prezidentė, pasak kurios, reforma pradedama ne iš to galo.

„Kol kas einama šiek tiek kita linkme – mėginama tiesiog techniškai, aritmetiškai mažinti valstybės tarnautojų arba techninių darbuotojų skaičių ir visiškai negalvojama, kiek reikia valstybei funkcijų atlikti. Kai turėsime labai aiškų vaizdą, kokios funkcijos yra, tada bus aišku, kiek tų valdininkų ar valstybės tarnautojų reikia“, - sakė D. Grybauskaitė.

Valstybės vadovės teigimu, vien tik mechaninis žmonių atleidinėjimas arba perkėlimas iš vienos kontoros į kitą nieko nesprendžia, atvirkščiai, „tik sukelia erzelyną“ ir nesprendžia algų problemos.

„Reforma daroma ne iš tos pusės, kai mėginama pusę paslėpti po sutartiniais santykiais, o kitus neva palikti valstybės tarnautojais, padvigubinti jiems algą, sukurti vadinamąjį valstybės tarnybos elitą, lojalų tuo metu esančiai valdžiai. Tai iš tikrųjų yra valstybės tarnybos žlugdymas, nepagarba valstybės tarnautojui“, - sakė D. Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, nėra lengva rasti tinkamų tarnautojų valstybės tarnybai.

„Už durų nestovi minia puikių, labai gerai paruoštų valstybės tarnautojų, kurie gali atlikti valstybės viešojo valdymo funkcijas. Išmesti į gatvę labai lengva, o kur rasime žmonių? Manau, su tuo jau susiduria dabartinė Vyriausybė, kuri šiek tiek galbūt voliuntaristiškai pradeda vykdyti reformas neapskaičiavusi funkcijų, poreikių, o tiesiog mechaniškai planuodama etatų nurėžimą, atleidimus“, - sakė D. Grybauskaitė.

Valstybės tarnybai rasti žmonių nėra lengva

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė interviu DELFI yra sakiusi, kad pritraukti specialistų į valstybės tarnybą, ypač vadovų, yra sunku. Tarp priežasčių ji minėjo ir darbo užmokesčio, ir prestižo problemas.

„Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, tai kandidatuojančių į kiekvieną vietą kasmet vis mažėja, ir, kiek mačiau paskutinę statistiką, apie 50 proc darbuotojų valstybiniame sektoriuje yra daugiau kaip 50 metų amžiaus“, - kalbėjo M. Dargužaitė.

Su tuo sutiko ir Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė.

„Tik dabar kanclerė pamatė, padirbusi valstybės tarnyboje, kiek daug yra visokių problemų. Iš tikrųjų rasti valstybės tarnautojų nėra lengva, kadangi atlyginimai yra nedideli, jauniems specialistams, tik atėjusiems dirbti, už darbo stažą niekas nemoka, papildomų atostogų negauna, (…) tai jauni žmonės nenori ateiti dirbti už tokį mažą atlyginimą“, - sakė I. Petraitienė.

Tuo labiau, kad, pasak profsąjungos vadovės, dabar pakliūti į valstybės tarnybą yra labai sudėtinga.

„Reikia praeiti daug etapų, egzaminų, gebėjimų testus išlaikyti, kad taptum valstybės tarnautoju, o tapęs gauni nedidelį atlyginimą, tai kas čia nori eiti dirbti? Visi žmonės nori dirbti, užsidirbti, tai geriau eina į privatų sektorių“, - kalbėjo I. Petraitienė.

Ministerijoje laukiama pasiūlymų reformai

Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vadovauta darbo grupė parengė naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymą, kuris iš esmės keičia valstybės tarnybos sampratą, atlygį už valstybės tarnybą. Parengtas įstatymo projektas išsiųstas derinti kitoms institucijoms, tad dar gali keistis.

„Dabar matome, kad valstybės tarnyba yra nepagrįstai išplėsta, apmokėjimas už darbą iki galo neaiškus, grindžiamas priedais, o atsakomybė už priimtus sprendimus – neaiški“, – pranešime spaudai cituojamas vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad valstybės tarnyba nelaikoma vidaus administravimo veikla, taip kartu siaurinant ir valstybės tarnautojų ratą. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnyba apimtų valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinę veiką, vykdant viešojo administravimo, vidaus administravimo kontrolės funkcijas (pvz. auditoriai) bei padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Į valstybės tarnybos sąvoką nepatektų vidaus administravimo funkcijos bei ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje.

Projekte siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reglamentavimą. Siūloma atsisakyti visų šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytų priedų, priedą už stažą ir priedą už kvalifikacinę klasę integruojant į pareiginę algą. Valstybės tarnautojams galėtų būti mokamos tik dviejų rūšių priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo funkcijas (iki 40 procentų pareiginės algos) ir už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (iki 20 procentų pareiginės algos).

Vidaus reikalų ministerija tikina, kad pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų.

„Artinant valstybės tarnybą prie rinkos sąlygų, numatoma įstatyme įtvirtinti ir nuotolinio darbo galimybę. Iš namų tarnautojai galėtų dirbti dalį laiko, tai suderinę su tiesioginiu vadovu. Tai leistų į valstybės tarnybą pritraukti daugiau jaunimo, taip pat užtikrintų palankesnes darbo sąlygas vaikus auginantiems tarnautojams“, – teigė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Be kitko, siekiant pritraukti talentus į valstybės tarnybą, atsirastų labai aiškios darbuotojų motyvavimo priemonės: iki 2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas užimančių įstaigos valstybės tarnautojų veiklos rezultatus ir iki 3 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką.

Vadovų ir specialistų atlygimas skirsis 6 kartus

Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga ministerijos parengtam projektui atsiuntė keturis lapus pasiūlymų ir pastabų.

Profsąjunga atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnautojams didesni atlyginimai ir toliau visiškai priklausys nuo skiriamų lėšų. O algų koeficientų lentelės apatiniai koeficientai ne visais atvejais lems didesnį už dabar gaunamą atlyginimą.

Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymo projekte numatomas vadovų darbo apmokėjimo išskyrimas, kuriems bus mokama fiksuota pareiginė alga, ir kuris lems vadovų atlyginimų augimą. Profsąjunga projekte mato didelį skirtumą tarp įstaigos vadovo ir specialisto atlyginimo, kuris skiriasi iki 6 kartų.

Profsąjungos vertinimu, neteisinga atsisakyti mokėti valstybės tarnautojams priedus už darbo stažą.

Profsąjunga taip pat pateikė pastabų dėl siūlymų reglamentuoti atostogas, karjeros galimybes, reikalavimų nepriekaištingai reputacijai.

Atkreipiamas dėmesys, kad projektas neatitinka Vyriausybės programos, kadangi esą neįdiegiama kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, nestiprinamos vadovų vadybinės ir lyderystės kompetencijos, netaikomi tokie įstaigų vadovų veiklos vertinimo metodai, kurie padėtų formuoti ir tobulinti įrodymais grįsto valdymo kultūrą, iš esmės nepatobulinta motyvavimo sistema nesustiprinama tarnautojų atsakomybė už priimtus sprendimus, o projekto pakeitimai dėl materialinės atsakomybės neužtikrins jos neišvengiamumo.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu bendras valstybės tarnautojų skaičius (su statutiniais) – 52 tūkst. 580. Civilių valstybės tarnautojų (karjeros, politinio pasitikėjimo, įstaigų vadovų) – 30 tūkst. 202. Amžiaus vidurkis – 45,52 m. Iš civilių tarnautojų didžiąją daugumą sudaro moterys – net 23 199. Vidutinis valstybės tarnautojų mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2016 m. siekė 763 Eur į rankas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujojo prezidento beieškant: ryškėja paprastų žmonių ir elito pasirinkimas (745)

Lietuvos gyventojai prezidento poste šiuo metu norėtų matyti tris vyrus – premjerą Saulių...

Mokesčių inspekcija pradėjo kapstyti praeitį – dėl NT perkratys tūkstančius (82)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė tūkstančius priminimų pateikti nekilnojamojo...

Namą administravusi bendrovė po 11 metų gyventojus bandė paversti skolininkais (21)

Į absurdišką situaciją pakliuvo vieno Kauno daugiabučio gyventojai. Po 11 metų atsibudo tuomet...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (218)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Krizė Vokietijoje: Merkel turės kovoti dėl išlikimo (17)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel turės kovoti dėl politinio išlikimo, anksti pirmadienį...

Mirė serijinis žudikas Charlesas Mansonas: jo nusikaltimų žiaurumas Amerikoje pasėjo paniką (36)

Buvęs kulto lyderis Charlesas Mansonas mirė sulaukęs 83 metų. Šis asmuo atsakingas už 1969 m....

Kino kūrėjas seną autobusiuką pavertė mobiliais namais (8)

Dauguma žmonių net neatsisuktų į aptriušusį baltą krovininį autobusiuką, tačiau kino...

Spėjama, jog Pugačiova ir Galkinas darsyk susituokė ne šiaip sau: bandė glaistyti skandalingus kaltinimus

Naujiena apie Maksimo Galkino ir Allos Pugačiovos sutuoktuves sukėlė įvairių visuomenės...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (124)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Pasidaryk pats: priemonė, išvalanti aprūdijusią vonią (15)

Pas gerus šeimininkus vonia visada spindi baltumu, tačiau kartais dėl tam tikrų sąlygų ji...