Iš vaiko priežiūros atostogų grįžusi DELFI skaitytoja Lina pasakojo, kad per metus, kol jos nebuvo darbe, įmonėje pasikeitė visi viršininkai.
„Ir 80 proc. darbuotojų buvo pasikeitę, tad niekas nenorėjo, kad grįžčiau į savo darbą. Vietoje manęs priimta darbuotoja kaip tik pati išeidinėjo į vaiko priežiūros atostogas, tačiau man buvo pareikšta, jog aš čia nepageidaujama ir jokios motinos su vaikais čia nedirbs“, - prisiminė mama, pabrėždama, jog įmonei vadovavo moteris.
Savaitę ji „bandė šakotis“. Tačiau darbe direktorė su likusiom kolegėm šnekėdavo, lyg jos nebūtų. Po savaitės pati Lina parašė prašymą grįžti į vaiko priežiūros atostogas iki 3 metų ir padėjo ieškoti kito darbo.
„Dabar gyvenu užsienyje ir net nėra ką lygint, pradedant, jog lengva rast darbą, kuris sutampa su vaiko mokyklos laiku, baigiant tuo, jog darbdavys vis įteikia tai bilietus į vaikišką spektaklį visai šeimai, tai į kokį pramogų parką, Kalėdoms dovanoja dovanas darbuotojams ir jų vaikams, šeimos gerbiamos. Ne tik vyrai, bet ir moterys, turinčios šeimas ir vaikų, laikomos stabiliais, nesiblaškančiais, rimtais darbuotojais“, - pastebi svetur su šeima šaknis leidžianti moteris.
Niekur nesikreipia
Pasak kitos DELFI skaitytojos, „baisaus darbdavių požiūrio į mamas mastai Lietuvoje – neįsivaizduojami“.
„Turiu du vaikučius, po abiejų negalėjau grįžti į buvusias darbovietes, nors kol dirbau santykiai buvo puikūs ir darbai iš mano pusės atlikti puikiai. Abejose darbovietėse darbdaviai leido suprasti, kad tiesiog jie tingi čia vėl terliotis su motinos adaptacija po pertraukos. Neva, kam čia vargintis, jau tavo vietoje žmogus, kuris pradirbo pusantrų metų, o čia vėl ateina mamytė ir nori dirbti“, - pasakojo moteris.
Abu darbdaviai jai liepė pasirašyti, kad išeina abipusiu sutarimu. „Man kažkaip irgi nesinorėjo pyktis. Lietuva nedidelė ir maža kur ir kada teks susitikti“, - dalijosi DELFI skaitytoja, pridurdama, jog labai didele dalis mamų pasirašo sau tokius nuosprendžius ir niekur nesikreipia.
Patarimas – kūdikį gimdyti nuo viršininko
O štai asmenine patirtimi DELFI komentaruose nutarusios pasidalyti Beatos patarimas buvo trumpas: „Geriausia kūdikį turėti nuo viršininko“.
Kita DELFI skaitytoja Rūta pasakojo turėjusi reikalų ir su Darbo inspekcija, kuriai apskundė po vaiko priežiūros atostogų į darbą jos nebepriėmusį darbdavį.
„Kaip kitaip galėjau įrodyti, kad ne pravaikštas dariau ar šiaip sugalvojus tiesiog neateit į darbą, kai darbdavys tiesiog išvarė pro duris? Dieną teko stovėti prie įmonės durų, kad įrodyčiau einanti į darbą. Tai vadinama prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės“, - pasakojo moteris.
Kitą dieną į įmonę atėjus inspektoriui, darbdavys „maloningai“ teikėsi suteikti jai darbo vietą. Tačiau vos tik uždarė duris, „pradėjo šaukt kaip galvijas, kad atsirūgs: labai norėjai dirbt - tai tuoj aš tau duosiu darbo“.
„Situacija ne tik buvo nežmoniška, bet apskritai protu nesuvokiama: eini kasryt į darbą pakirstomis kojomis. Tai truko 2 savaites ir šiaip ne taip išsiskyrėm, tačiau man tai kainavo daug nervų ir sveikatos“, - pripažįsta moteris.
Kol susirado kitą darbą, praėjo daugiau nei metai. „Deja, Lietuvoje būsimasis darbdavys per pokalbį labai mėgsta klausti apie vaikus: kokio amžiaus, kiek jų turim ir pan. Toks įspūdis, kad vaikas - tai tiesiog nusikaltimas, jei turi vaiką - esi visapusiškai nurašytas žmogus, tarsi tie vadinami darbdaviai nei vaikų turi, nei patys vaikai buvo, nei mamų turėjo. Toks įspūdis, kad tiesiog iš inkubatoriaus išsirito...“, - liūdnai juokavo DELFI skaitytoja.
Pramonininkai siūlo išeitį
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko nuomone, iš motinystės atostogų grįžtančioms mamoms reikia išsaugoti dabartines socialines garantijas, tačiau Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis pusmetį ar metus remti jų reintegraciją į darbo rinką, atleidžiant darbdavius nuo mokesčių ir taip pasidalijant jiems tenkančią naštą.
„Smulkesnėms įmonėms didžiulė problema, kai reikia pakeisti darbuotoją. Kai kurie įmonių vadovai neslepia, kad jauno amžiaus moterys ar besiruošiančios išeiti motinystės atostogų, nėra jų geidžiamiausios darbuotojos. Tokių žmonių nejučia vengiama, nepaisant to, kad pačių įmonių vadovai turi šeimas ir ne po vieną vaiką“, - DELFI sakė S. Besagirskas.
Vis dėlto, dabartiniai įstatymai, užtikrinantys moteriai darbo vietą, kol vaikui sukaks treji metai, jo nuomone, yra teisingi: „Jeigu mamoms bus neužtikrinta darbo vieta, kai kurios atsisakys motinystės, o tada gimstamumas bus dar mažesnis“.
Patiria papildomus kaštus
„Žinoma, darbdaviai dėl to patiria papildomus kaštus, nes moteriai išėjus motinystės atostogų įmonė turi investuoti į naujo darbuotojo apmokymą, prarandami tam tikri kontaktai, o dalies mažų įmonių verslas būtent ir pagrįstas kontaktais, asmeninėmis pažintimis ir nėra taip lengva tuos kontaktus perduoti kitam, nes kiekvienas klientas su savu charakteriu ir panašiai“, - komentavo S. Besagirskas.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, darbo vieta užtikrinama šešis mėnesius. Tiek laiko moteris maksimaliai gali būti motinystės atostogose.
„Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad per pusmetį moteris dar nepraranda kvalifikacijos ir gali pakankamai greitai įsijungti į darbo rinką. Kita vertus, kai vaikučiui 7 mėnesiai, abejoju, ar motina visomis mintimis gali pasinerti į darbą. Manau, kad ji vien tik apie tą vaikelį galvoja. Žinoma, kiekvienas atvejis labai individualus, tačiau kalbant apie motinystės garantijų liberalizavimą reikia būti labai labai atsargiems“, - komentavo pramonininkų konfederacijos atstovas.
Pasak darbdavių, vieną vaiką po kito gimdančios moters darbinės veiklos pertrauka siekia ir ketverius metus. O per tiek laiko labai stipriai pasikeičia situacija darbo rinkoje ir pačioje įmonėje.
Dėl šios priežasties ne tik mažosios, bet ir didelės organizacijos motinystės atostogose esančioms ar į darbą grįžtančioms moterims verčiau moka kompensacijas, bet nesaugo darbo vietos arba, kaip teigė skaitytojos, jas „išėda“.
Siūlo palengvinti mokestinę naštą
Paklaustas, kokią išeitį matytų, S. Besagirskas pastebėjo, kad normaliose valstybėse, kur yra tam tikra rizika ir nevienareikšmiškos situacijos, paprastai daroma valstybės intervencija.
„Šiuo atveju, manau, irgi reikėtų mechanizmo, kad valstybė prisidėtų prie mamos reintegracijos į darbo rinką - pusę metų galėtų dengti socialinio draudimo įmokas ar apskritai visus mokesčius: gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir kitus“, - siūlė S. Besagirskas.
Pasak jo, tokiu atveju vien darbdavio neužgriūtų visa motinos grįžimo į darbo rinką našta.
Būtų patenkinti ir darbdaviai, ir mamos
„Į darbo rinką po motinystės atostogų grįžtančių mamų integracija, manau, daug nekainuotų, kokius 15 mln. litų per metus. Tačiau, jei valstybė prisiimtų dalį rizikos, ir darbdaviai mieliau priimtų į darbą jaunas moteris, žinodami, kad jos vieną dieną gali išeiti motinystės atostogų, ir gimstamumas padidėtų, ir moterys tvirčiau jaustųsi.
S. Besagirsko žiniomis, tokių mechanizmų kitose Vakarų šalyse nėra, nes Europoje labiau palaikomi darbdaviai, tad motinystės atostogos yra gerokai trumpesnės nei Lietuvoje. Atskirais atvejais moterys gali pasiimti nemokamų atostogų tačiau, skirtingai nei mūsų šalyje, nėra įpareigojimo saugoti darbo vietos.
„Lietuvoje tvarka palankesnė motinoms. Aš manau, ją reikia palikti tokią pačią, tačiau papildomai užtikrinti valstybės paramą, juolab, artėja 2014-2020 metų laikotarpis ir daugybė ES struktūrinių fondų lėšų tikrai bus iššvaistyta nesąmonėms: mes jau daug kartų tą darėm ir abejoju, ar nebedarysim“, - sakė pramonininkų konfederacijos atstovas.
DELFI pašnekovo nuomone, dalį Socialinio fondo lėšų protingiau būtų nukreipti socialinėms programoms, kad darbdaviui būtų lengviau integruoti po vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžtančią darbuotoją, o pačiai moteriai - grįžti į darbo rinką.
Darbo inspekcija gesina gaisrus
Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo Jono Griciaus teigimu, dėl grįžimo po vaiko priežiūros atostogų rimti ginčai kyla, kai viena pusė beatodairiškai reikalauja savo teisių, o kita tai neigia.
„Mes tokius ginčus bandome gesinti“, - sakė J. Gricius, prisimindamas atvejį, kai gerą vardą turinti įmonė formaliai švariai norėjo atsikratyti po motinystės atostogų grįžusios darbuotojos, tačiau „su padorumu, sąžiningumu ir žmogiškumu tai stipriai prasilenkė“.
„Grįžusiai į darbą padalinio vadovei įmonė pasiūlė darbą kitame mieste, nors iš anksto buvo žinoma, kad ji neturi galimybių keisti gyvenamosios vietos. Panaikinus prieš tai buvusią pareigybę jai kitame mieste buvo pasiūlyta adekvati. Laimei, viskas baigėsi taikos susitarimu – jai buvo pasiūlytas atleidimas su tokio dydžio finansine kompensacija, kad sužinojus jos dydį, tiesiai sakant, sukilo pavydas“, - Pasakojo J. Gricius, pridurdamas, jog per tyrimą ir darbuotojai, ir Darbo inspekcijai paaiškėjo, kad laikyti padalinio vadovės pareigybę nebebuvo tikslinga.
„Minėtu atveju, pagirtinas ir darbdavio lankstumas – jeigu jis būtų beatodairiškai laikęsis įstatymo, Darbo inspekcija nieko nebūtų galėjusi padaryti“, - pripažino tarnautojas.
Pasak J. Griciaus, Darbo inspekcija orientuojasi į taikų problemos sprendimą, kompromiso paiešką. Kreipimasis į valstybinę instituciją niekada neturėtų pabloginti darbuotojo padėties, nes bent jau teisinė konsultacija ir pagalba bus suteikta. Kokių veiksmų po to imsis žmogus – jau jo apsisprendimas.
„Bandymas sutaikyti šalis – pirmasis mūsų žingsnis. Toliau prasideda administracinio poveikio priemonės, jeigu matome, kad darbdavys piktybiškai neįsiklauso į įstatymą ar pareigūną“, - sakė J. Gricius.
Anglijoje mamos kyla prieš diskriminaciją
Didžiojoje Britanijoje, kur išeivių iš Lietuvos bendruomenė – didžiausia, mamoms taip pat vis sunkiau grįžti į darbą.
Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad apie 50 tūkstančių Didžiosios Britanijos moterų, išėjusių į motinystės atostogas, negalėjo grįžti į savo darbo vietas dėl darbdavių diskriminacijos, pranešė independent.co.uk.
Bendruomenių rūmų analizuoti duomenys parodė, kad 14 procentų iš kasmet į motinystės atostogas išeinančių 340 tūkstančių moterų darbo vietoms iškyla grėsmė, kai jos bando sugrįžti,
Vienoms yra pasakoma, kad jos nebegali atlikti savo ne pilną darbo dieną trunkančio darbo ir jos verčiamos imtis mažiau atsakingų pareigų. Kitos gana kūrybingai, tačiau veiksmingai atleidžiamos iš pareigų, užimtų iki motinystės atostogų. Toms, kurioms visgi pavyksta grįžti į ankstesnes pareigas, vėliau sunkiau kilti karjeros laiptais, o tai didina darbo užmokesčio skirtumą tarp vyrų ir moterų.
Moterims garantuoja beveik 5 tūkst. litų išmoką
Pagal naująsias Vyriausybės taisykles motinoms garantuojama 1200 svarų (4819 litų) suma, kad jos galėtų dėl diskriminacijos kreiptis į darbo tribunolą. Leiboristai nusiteikę motinų teises paversti pagrindiniu ateinančių rinkimų kampanijos klausimu.
Smerkdama moterų teisių suvaržymus, minėtai partijai atstovaujanti Didžiosios Britanijos politikė Yvette Cooper atskleidė, kaip valstybės tarnyba pasielgė su ja.
Tapusi pirmąją vyriausybės ministre, kuri tarnybos metu išėjo motinystės atostogų, leidinyje „The Independent“ ji aprašė sunkumus, su kuriais teko susidurti laikinai išėjus iš darbo.
„Kai susilaukiau trečio savo vaiko, vyresnieji valstybės tarnautojai mano motinystės atostogas sutiko priešiškai, todėl buvo sunku palaikyti ryšį, kol buvo bandoma pakeisti mano darbą ir darbo susitarimus, - prisimena Y. Cooper. - Viskas galiausiai susitvarkė, tačiau to mūšio neturėjo būti. Mažiausia ko norisi paskutinėmis įtemptomis ir sunkiomis nėštumo savaitėmis ar pirmaisiais bemiegiais mėnesiais po kūdikio gimimo – dar vieno ginčo dėl tavo darbo“.
Y. Cooper įsitikinusi, jog motinoms sudarant maždaug penktadalį darbo jėgos tiesiog neleistina, kad tokiai didelei jų daliai tenka patirti kančių kelius.
„Verslas ir ekonomika priklauso nuo darbo, kurį atlieka moterys. Šeimos priklauso nuo mamų, turinčių galimybę skirti laiko savo naujagimiams. Tačiau faktai rodo, kad pernelyg dažnai motinomis tapusios moterys apviliamos šiuo neįtikėtinai svarbiu metu“, - samprotauja politikė.
Diskriminacijos mastas – slepiama gėda
„Diskriminacijos mastas motinystės atostogų metu yra paslėpta gėda. Nauji duomenys rodo, kad iki 50 tūkstančių moterų nebeturi darbo, į kurį galėtų grįžti – dažnai dėl to, jog jų darbdaviai mano, kad į motinomis tapusias moteris neprivalo žiūrėti rimtai.
Daugelio pareigos pakeičiamos su jomis net nepasitarus, daugelis taip pat netenka algos didinimo galimybės. Pusė sugrįžusių motinų tvirtina, kad darbas, į kurį jos grįžo, yra blogesnis už ankstesnįjį, - toliau aiškina Y. Cooper.
Pasak politikės, moterims reikia nacionaliniu mastu imtis veiksmų, nukreiptų prieš diskriminaciją, taip pat - kovoti su neatsakingais darbdaviais, kurie pažeidžia įstatymus.