Antradienį Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė didžiausią galimą šauktinių skaičių per metus didinti 2 tūkstančiais.
„Nuo 4240 iki 7040. Kaip žinia, pagal visas analizes ir skaičiavimą, 7 tūkst. atitiktų tą skaičių, kurį būtų galima pakviesti atlikti tarnybą pagal visuotinį šaukimą“, – antradienį prezidentūroje sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kitąmet šauktinių skaičius galėtų didėti iki maždaug 5 tūkst., palaipsniui ir toliau būtų didinamas, kol pasiektų nustatytą ribą. Dabar tarnauti kviečiami apie 3,8 tūkst. jaunuolių.
„Tai iš principo reiškia, kad VGT pritaria judėjimui link visuotinio šaukimo“, – tikino prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Tačiau apklausos pritarimo visuotiniam šaukimui nerodo.
„Tokių labai aiškių, tvirtų rezultatų, kad apklausos parodytų tokią kategorišką nuomonę gal net ir nėra buvę“, – LNK žinioms sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.
LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad tam, jog kuo greičiau būtų įvestas visuotinis karinis šaukimas tiek vyrams, tiek ir moterims, nepritaria net 7 iš 10 apklaustųjų.
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas tikino nesantis tikras, ar visuomenė iki galo supranta, kodėl reikalinga privalomoji, nuolatinė, pradinė karinė tarnyba.
Tokiam siūlymui labiau nepritaria mažesnių miestų gyventojai, bedarbiai, namų šeimininkės, gyventojai, turintys žemesnį išsilavinimą, besimokantis jaunimas ir ne lietuvių tautybės apklaustieji.
Tiesa, tokius apklausos rezultatus galėjo lemti ir klausimas dėl moterų visuotinio šaukimo. Nors politikai dėl to kol kas jokių planų neturi.
„Šiuo atveju mes kalbame apie šaukimą, reformą, kuri yra numatyta, ji kalba apie vyrų, jaunuolių nuo 18 metų kvietimą atlikti karinę tarnybą“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Tačiau atsargos pulkininkas G. Bagdonas teigia, kad požiūriui į gynybą įtakos tai neturėtų daryti.
„Tai turėtų būti absoliučiai depolitizuota. Turi būti visai nesvarbu, kokios yra žmogaus pažiūros, lytis. Kiekvienas turi prisidėti prie tos gynybos. Suomija galbūt mums yra artimiausias gražus pavyzdys. Kalbant apie moterų karinę tarnybą – pavyzdys yra Švedija, Norvegija“, – kalbėjo G. Bagdonas.
Lietuva šiuo metu turėtų kaip įmanydama demonstruoti savo pasiryžimą gintis, o tie apklausų rezultatai atvirkščiai – siunčia palankią žinutę V. Putinui.
„Prisiminkime pačią pradžią Rusijos karo prieš Ukrainą – buvo akivaizdu, kad jau yra įrodyta, jog agresorė šalis tikėjosi, jog dauguma ukrainiečių nesipriešins ir čia bus lengva operacija“, – priminė atsargos pulkininkas G. Bagdonas.
Tiesa, šaukimo reforma, net ir neįtraukiant moterų, kelia daug diskusijų.
„Įgyvendinimas, žinoma, priklausys nuo to, kaip Seime bus patvirtinta šaukimo reforma“, – teigė A. Anušauskas.
Pagal ją tarnauti būtų kviečiami 18–21 metų jaunuoliai, o tarnybos atidėti nebebūtų leidžiama studijuojantiems aukštosiose mokyklose. Be to, atsirastų galimybė rinktis – tarnauti 6 ar 9 mėnesius.
Dėl to reformai kritikos negaili opozicija, o ir politologai sako, kad parduoti tokią idėją prieš pat rinkimus nebus paprasta.
„Labai aišku, kad 2024 metais, tokios temos, kurios akivaizdžiai neturi gyventojų pritarimo, sprendimai negalės būti priimti“, – svarstė VU TSPMI prof. D. Jakniūnaitė.
Opozicija kritikuoja ir krašto apsaugos ministrą A. Anušauską. Neva nėra aišku iš kokių pinigų bus statomi kariniai miesteliai, o šauktiniai aprūpinami ginkluote ir ekipuote. Mat dabartinių resursų, padidinus šauktinių skaičių, neužteks. Tačiau pats A. Anušauskas sako, kad artimiausią dešimtmetį didelių investicijų dėl to neprireiks.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
