Alkoholikus rikiuoja į eilę
Lietuvą sukrėtus žiniai, kad praėjusį trečiadienį Kražiuose girtuoklis nužudė keturias moteris, Panevėžio priklausomybės ligų centre keli gyventojai teiravosi apie galimybę į stacionarą paguldyti alkoholikus artimuosius. Kaip ir anksčiau skambinusieji, jie išgirdo pasiūlymą registruoti savo vyrą, žmoną ar brolį į eilę.
Sveikatos apsaugos ministerijai priklausanti biudžetinė įstaiga dėl riboto finansavimo jau kuris laikas negali priimti visų pagalbos ieškančiųjų. Joje visos apskrities gyventojams tėra tik 20 lovų.
Siekiant kaip galima greičiau paguldyti turintįjį priklausomybę nuo alkoholio į stacionarą ir apsaugoti jo šeimą bei aplinkinius nuo nelaimių, gydymo stacionare laikas nuo 14 dienų buvo sutrumpintas iki dešimties. Tačiau daliai pacientų tokios trukmės gydymo nepakanka.
Panevėžio priklausomybės ligų centro direktorė Neringa Šinkūnienė teigia, kad priklausomybės ligų gydymas yra podukros vietoje. Nors kainos auga, daug metų metinis įstaigos biudžetas – panašus. Pernai jis buvo 668 tūkst. litų, šiemet – 200 tūkst. eurų – padidėjo minimalaus darbo užmokesčio augimo sąskaita. Įstaigos metų biudžetas anksčiau siekdavo apie 500 tūkst. litų. Į šią sumą įeina šildymas, komunaliniai mokesčiai, darbo užmokestis, medicinos priemonės, pacientų gydymas ir kt.
Visuomenę sveikos gyvensenos klausimais šviečiančių visuomenės sveikatos biurų metiniai biudžetai yra didesni. Panevėžio visuomenės sveikatos biuras pernai buvo gavęs apie 1 mln. litų metams, rajono – beveik pusę milijono. Šiemet – atitinkamai eurais.
Tiesa, priklausomybės ligų centrai, skirtingai nei visuomenės sveikatos biurai, prisiduria iš mokamų paslaugų. Tačiau, anot N. Šinkūnienės, vis tiek vos suduriamas galas su galu, esant tokiam finansavimui, apie normalią pagalbą ligoniams nėra ko svajoti.
1996 metais patvirtinti priklausomybės ligų gydymo įkainiai neperžiūrėti iki šiol. Lovadienis įkainotas 40 eurų ir šiek tiek centų. Pasak medikų, tai juokinga suma, turint galvoje realias stacionarinio gydymo išlaidas.
Aritmetika paprasta – per metus miesto Priklausomybės ligų centro stacionare gydosi apie 600 žmonių, jų gydymas, skaičiuojant beveik prieš 20 metų patvirtintais įkainiais, atsieina daugiau kaip 230 tūkst. eurų, t. y. daugiau nei visas įstaigos metinis biudžetas.
Panevėžio priklausomybės ligų centre vieną etatą turinčio gydytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, – 580 eurų, slaugytojos – 420 eurų. Aukštuosius slaugos mokslus baigę medikai uždirba 10–20 eurų daugiau.
Šiurpsta nuo provincijos realybės
Gydytis vietos priklausomybės ligų centro stacionare alkoholikus siunčia psichiatrai. Gydymas liguistai linkusiesiems į svaigiuosius gėrimus nekainuoja.
Panevėžio rajono savivaldybė pirmoji apskrityje skyrė pinigų priklausomiems nuo alkoholio gyventojams gydyti. Iš pradžių daug kas šaipėsi ar piktinosi. Paskui jos pavyzdžiu pasekė Biržų, Pasvalio, Kupiškio rajono savivaldybės.
N. Šinkūnienė sako, kad apie 50 proc. visų savivaldybės lėšomis gydytų žmonių bent metus ar dvejus metus nevartoja alkoholio.
„Ir tai jau gerai. Dalis atkritusiųjų po kuro laiko vėl ieško pagalbos. Negalime užsimerkti ir nematyti, kas pas mus vyksta. Alkoholio vartojimo statistika neatspindi realybės. Baisu, kad darosi kaimuose, ypač atokesniuose. Mūsų specialistai kasdien prisiklauso šiurpiausių istorijų“, – kalbėjo gydytoja.
N. Šinkūnienės teigimu, turintiems priklausomybę nuo alkoholio nėra sisteminės pagalbos. Didesnių miestų gyventojai, gydęsi stacionare, dar gali tęsti gydymą, o pacientai iš periferijos paliekami likimo valiai.
„Vietos psichikos sveikatos centrai orientuojasi į kitokių ligonių gydymą. Žmonėms iš atokesnių kaimų privažinėti į Panevėžį neįmanoma. Mes net autobusiuko neturime, kuriuo galėtume vykti į kaimus teikti pagalbos. Mėginsime gauti, gal pavyks“, – vylėsi specialistė.
Priklausomybės ligų centro vadovės teigimu, specialistai seniai bando atkreipti valdžios dėmesį į su alkoholizmu ir kitomis priklausomybės ligomis susijusias problemas, tačiau iš esmės niekas nesikeičia. Beje, prieš kurį laiką ji buvo užsimojusi apskritai uždaryti priklausomybės ligų centrus ir sergančiųjų priklausomybės ligomis gydymą perduoti psichikos sveikatos centrams.
„Buvo laukiama sprogimo. Jis ir įvyko. Gal dabar reaguos“, – sakė N. Šinkūnienė.
Siūlo į ligoninę guldyti prievarta
Žinomas šalies psichiatras, Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata teigia, kad jau dešimtmečius neskiriama pakankamai dėmesio alkoholizmui gydyti, nėra sisteminės pagalbos ligoniams.
Priklausomybės ligų specialisto teigimu, tokie asmenys ambulatorinę pagalbą turėtų gauti ir psichikos sveikatos centruose, paūmėjus ligai, turėtų būti siunčiami į priklausomybės ligų centrų stacionarą. Išleisti alkoholikai turėtų tęsti ambulatorinį gydymą vietos psichinės sveikatos priežiūros centruose, padedant socialiniams darbuotojams, jeigu reikia – prižiūrint policijai. Tokios psichosocialinės pagalbos sistemos pas mus nėra.
„Gydymo sėkmė priklauso nuo trukmės ir turi apimti ne vien medikamentinį gydymą“, – pabrėžė psichiatras.
Neatsižvelgta ir į gydytojų prašymus kompensuoti vaistus priklausomybės nuo alkoholio ambulatoriniam gydymui.
„Kai toks girtavimo mastas, turėtų būti kompensuojami kokie nors medikamentai. Juolab kad vieni populiariausių nėra brangūs, mėnesiui kainuoja apie dešimt eurų“, – mano E. Subata.
Pasak psichiatro, nėra teisės aktų, kurie leistų užbėgti galimoms nelaimėms už akių, apginti alkoholiko šeimos, aplinkinių teises į saugumą.
Specialistai viliasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija, svarstanti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, atsižvelgs į priklausomybės ligų specialistų siūlymus įteisinti priverstinį hospitalizavimą asmens, kuris ilgai girtauja, smurtauja ir nesutinka gydytis.
„Toks žmogus su policijos pagalba bent kelioms dienoms turėtų būti paguldytas į stacionarą, kad būtų nutrauktas pusmetį ar ilgiau trunkantis girtavimas. Dabar alkoholikų šeimos nariai skundžiasi, kad jų arimas žmogus geria, mušasi, grasina, kad jie nuolat jaučia baimę, bet nieko negali padaryti, nes jis nesutinka kreiptis į medikus“, – „Sekundei“ teigė gydytojas.
E. Subata apgailestauja, kad visuomenėje vis dar gaji nuomonė, jog alkoholizmas nėra liga, o turintieji priklausomybę nuo alkoholio – patys kalti, esą taip jiems ir reikia.
„Iš tiesų tai labai sunki liga ir didelė socialinė problema, lemianti įvairiausias nelaimes: avarijas, smurtą, žmogžudystes ir kt. Smurto, skurdo, besaikio girtavimo aplinkoje augantys vaikai vėliau ir patys taip gyvena“, – sakė gydytojas.
Tragedijos priežastis – alkoholis
Lapkričio 4-ąją Kelmės rajone, Kražių miestelyje, namuose, rastas 74 metų moters lavonas. Kaklo srityje buvo trys durtinės žaizdos.
Tos pačios dienos vakare už 900 metrų nuo aukos namų, 81 metų senolės namuose, prieangyje, aptiktos dar dvi nužudytos moterys: namo šeimininkė ir 52-ejų socialinė darbuotoja.
Vėlų vakarą, apie 22.33 val., tame pačiame kaime aptikta ir ketvirtoji auka – 55-erių moteris. Ant jos kūno buvo išorinių smurto žymių.
Policija sulaikė 57 metų gretimo kaimo gyventoją. Jis prisipažino šiemet tik kelias dienas nevartojęs alkoholio. Sulaikymo metu jis irgi buvo apsvaigęs, jam nustatytas sunkus girtumas. Vyriškis jau teistas už žmogžudystę, vagystes, smurtą artimoje aplinkoje.
Sukruto ir politikai
Premjeras Algirdas Butkevičius vakar sakė, kad žudynes Kražiuose lėmė alkoholizmas.
„Tai yra didžiulis sukrėtimas. Tai yra alkoholizmo pasekmės, kurios turbūt paveikė žmogaus psichiką“, – samprotavo politikas.
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis taip pat neabejoja, kad pagrindinė tragedijos priežastis yra alkoholio vartojimas, bei ragino mažinti jo prieinamumą, plėsti galimybes asmenims gydytis nuo alkoholizmo.
Jis mano, kad reikėtų pasvarstyti, ar nevertėtų riboti prekybą alkoholiu įprastose parduotuvėse ir steigti specializuotas alkoholinių gėrimų krautuves. Taip pat apsvarstyti lengvatų taikymą prekybos alkoholiu atsisakančioms degalinėms, parduotuvėms.
Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, Kražių įvykiai parodė, kad kovai su alkoholizmu buvo skiriama nepakankamai dėmesio.