„Vilnius bando taupyti, bet tas taupymas, deja, vyksta gyventojų sveikatos ir aplinkos būklės sąskaita, o kaštus mes visi patirsime ir juos reikėtų įskaičiuoti į tą galutinę mazuto kainą. Juos patirsime gydydami įvairias kvėpavimo takų, širdies ligas, valydami aplinką nuo įsigėrusių kietųjų dalelių ir kitų medžiagų“, – LNK Žinioms sakė ji.
I. Budraitės teigimu, Vilnius yra Aplinkos apsaugos agentūrai pateikęs duomenis, kiek mazuto planuojama sudeginti ir koks bus poveikis aplinkai. Pasak jos, agentūra turės nuspręsti, ar šie skaičiai yra priimtini.
LŽP vadovės teigimu, momentinė kietųjų dalelių koncentracija turėtų išaugti keturiais kartais, sieros oksido – šešiais.
„Vertinant kiekio prasme sieros oksidų susidarys net 200 kartų daugiau. Ir visos šitos medžiagos nusėda mūsų organizmuose, jeigu mes jas įkvepiame. Ir dabar dėl prastos transporto būklės mūsų oro kokybė yra ypač žalinga sveikatai. Yra suskaičiuota, kad kiekvienas vilnietis sumoka daugiau 1200 eurų per metus tam, kad kompensuotų savo patirtą žalą sveikatai – vaistams, praleidžiant darbingas dienas nekurdamas vertės“, – teigė politikė.
Ji įsitikinusi, kad Vilniaus miesto savivaldybė daro didelę strateginę klaidą iš vienos pusės deklaruodama, kad siekia, jog sostinė taptų klimatui neutralus miestas, o iš kitos pusės pasirinkdama pačią primityviausią alternatyvą – deginti naftos atliekas.
I. Budraitė sakė, kad dujų deginimas aplinkos požiūriu yra palankesnė alternatyva, nors irgi ne idealus sprendimas.
Partijos lyderė pabrėžė, kad pats geriausias variantas būtų stengtis kuo greičiau užbaigti biokuro jėgaines.
„Tai kainuos, todėl vertingiau būtų galvoti, kaip papildyti biudžetą ir kompensuoti gyventojams išlaidas už pabrangusį šildymą, bet ne juos nuodyti“, – pabrėžė ji.
LNK Žinių pašnekovė pridūrė pasigendanti savivaldybės noro bendradarbiauti su gyventojų bendrijomis ir paaiškinimo, kaip daugiabučiai jau šiandien gali sutaupyti. Šilumos mazgų modernizavimas, jos teigimu, leistų sutaupyti iki 20 proc. šilumos poreikio.
Ragina reikalauti atsakomybės
„Ir jis netrunka metus, jis trunka mėnesį, jei randi rangovą, galintį tai atlikti. Ir tai nekainuoja tiek daug, kiek mums kainuos, deja, kaštai, kuriuos patirsime dėl sveikatos“, – sakė ji.
LNK Žinių pašnekovė teigė, kad jeigu dujų rinkoje situacija keisis, sostinėje bus stengiamasi maksimaliai ilgai deginti dujas, o prie mazuto bus pereinama, jei kaina kils už tam tikros ribos. Tačiau net ir toks sprendimas, pasak politikės, nėra išmintingas.
Vilniaus miesto savivaldybė ketina pirkti mažiau sieros turinį, geresnės kokybės mazutą.
Kaip pasakojo I. Budraitė, į atmosferą išmetami sieros oksidai susijungia su vandenilio molekulėmis ir generuoja sieros dioksidą.
„O jis lemia rūgštaus lietaus atsiradimą. Iš anksčiau žinome, kiek žalos rūgštus lietus pridaro ne tik gyvajai gamtai, bet ir pastatams, paminklams, infrastruktūrai. Visos kitos medžiagos – mes jų plika akimi nematysime arba matysime iš kaminų tamsius dūmus. Bet tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų – jei bus stiprūs vėjai, tos medžiagos gana greitai išsisklaidys ir plika akimi jų nematysime, bet tai nereiškia, kad jos išnyks“, – kalbėjo ji.
LNK Žinių pašnekovė tęsė, kad visu tuo kvėpuos žmonės, dalelės nusės ant dirvožemio, vandens telkiniuose.
Politikė atkreipė dėmesį, kad niekas neduoda garantijų, jog taip bus tik šį sezoną. Ji svarstė, kad savivaldybės atstovai, pamatę, kaip tai lengva ir kad visuomenė nesipriešina, gali nuspręsti tai tęsti taupymo vardan.
„Visi rezervai mazuto saugyklų Vilniuje buvo parduoti ir pati Vilniaus šilumos tinklų vadovybė dar šių metų pavasarį teigė, kad tai yra vienas iš jų pasiekimų, kuris žalina pačią įmonę ir žalina miestą. Dabar visi tie gražūs žodžiai ir požiūriai pamiršti dviveidiškai ieškant lengviausios išeities“, – teigė ji.
LŽP pirmininkė įsitikinusi, kad vilniečiai turėtų reikalauti politikų atsakomybės, neleisti jiems manipuliuoti ir paversti žmonių aukomis.
„Kad štai, mes jus gelbstime nuo didelių kainų. Jie turėtų prisiimti bent jau politinę atsakomybę, kad nepadarė nieko, kad neatsidurtume tokioje prastoje situacijoje, kokioje esame dabar“, – sakė pašnekovė.
Jos patarimas – neiti į lauką, kai bus deginamas mazutas.
Visą LNK Žinių pokalbį su I. Budraite žiūrėkite čia:
