„Ką blogiausiai buvo galima padaryti, jau yra padaryta – dabar sėdžiu drausmės grupėje, mane jau įspėjo – dar vienas tarnybinis pranešimas ir eisi kalėti į uždaro tipo patalpas, – prisipažino šiuo metu Alytaus kalėjime bausmę atliekantis L. Vilkas. – Todėl dabar jau manęs niekas negali nustebinti – nė kiek nenustebsiu ir tuomet, jeigu gausiu kokią nors dar vieną nuobaudą. Sufabrikuotą. O jei būnant uždaro tipo patalpose mane vėl nuspręs nubausti, tada jau išveš į Šiaulių kalėjimą – ten kameros yra po žeme. Gal jie to ir siekia, nori, kad kad tas žmogus nieko nematytų, būtų visiškai izoliuotas, nebekalbėtų, neturėtų nei skambučių, nei laiškų, negalėtų bendrauti su išoriniu pasauliu. Ir tegul sėdi – gal išmuš valanda, kai išeis į laisvę.“
Į Alytaus kalėjimą L. Vilkas buvo pervežtas iš Pravieniškių – būtent čia atliekant bausmę jis su kitu nuteistuoju, kuris jau yra išėjęs į laisvę, kalėjimų sistemos vadovybei padėjo atskleisti dar neregėtą nusikaltimą: du Pravieniškių pareigūnai organizavo nuteistųjų pabėgimą iš įkalinimo įstaigos. Už tai jie kaliniams žadėjo ne tik pinigų, bet ir parūpino cigarečių, maisto produktų.
Šis planas laisvai galėjo būti įgyvendintas, bet nuteistieji apie planuojamą nusikaltimą papasakojo tuomečiui laikinajam įkalinimo vadovui, kuris tuo metu taip pat užėmė Kalėjimų departamento (dabar – tarnybos) direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Nuteistiesiems buvo leista toliau bendrauti su pabėgimą organizavusiais pareigūnais, tik šie tuo metu nieko nenutuokė – jie nuteistiesiems net du kartus perdavė armatūros strypus, kuriuos jie turėjo panaudoti pabėgimo metu.
Kalinių pabėgimas, turėjęs sukompromituoti tuometę kalėjimų sistemos vadovybę, neįvyko – kaliniai vis „tempė“ laiką, žadėdami pabėgti rytoj, po to – vėl rytoj, kol piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi įtariami pareigūnai buvo sulaikyti.
Jeigu ne L. Vilkas ir kartu su juo kalėjęs kitas nuteistasis, šis nusikaltimas greičiausiai taip ir būtų likęs neišaiškintas, – kalinius papirkę pareigūnai tikėjosi, kad po nuteistųjų pabėgimo jie pakils karjeros laiptais, nuteistiesiems žadėjo, jog šie kalėjime jausis kaip namuose, net užsiminė, kad galės į ilgalaikius pasimatymus galės pasikviesti merginų. Apie tai galite žiūrėti šiame vaizdo įraše:
Pravieniškių kalėjimo pareigūnai Tomas Čeponis ir Povilas Sadauskas šiuo metu yra teisiami. Jiems iškeltoje byloje jau buvo apklaustas ir L. Vilkas, kuris apie tai, kaip pareigūnai jį su kitu nuteistuoju įkalbinėjo pabėgti iš kalėjimo, jis pasakojo ir Delfi.lt – iš Pravieniškių į Alytų perkeltas nuteistasis tuo metu dar nenutuokė, su kokiais nemalonumais jis susidurs. Vien tik dėl to, kad papasakojo apie galimai nesąžiningus kalėjimų sistemos pareigūnus.
„Nemačiau šių pataisos namų tikrojo veido, kol nedaviau interviu, –šiandien prisipažįsta L. Vilkas. – Tada buvau ką tik atvažiavęs į Alytų, niekas nežinojo, kad vyksta tyrimas, jiems buvau visiškai neįdomus, vos ne daryk ką nori, pareigūnai net nematydavo manęs. O dabar kur eini – akimis, pirštais bado, čia nebeturiu ramios vietos.“
Jis neslėpė, kad iš pareigūnų sulaukė priekaištų, jog išdrįso viešai papasakoti apie tai, kas vyko Pravieniškėse: „Pareigūnai buvo nepatenkinti, kad pakalbėjau, aišku, tiesiai šviesiai nesakė, tik aplinkui, sakė, gal prisikalbėjai, nors juk apie tai, kas vyksta Alytuje, tada net žodžiu nebuvau užsiminęs, pasakojau tik apie tai, kas buvo susiję su pabėgimu.“
„Viena iš istorijų, su kokiomis tenka susidurti siekiant išvalyti ir nukreipti tinkama linkme bausmių vykdymo sistemą, – rašė ministrė. – Subkultūra, nuobaudų ir paskatinimų dalinimas laisva ranka, savo karalystės ir užkulisiniai interesai. Dėkoju kiekvienam prisidedančiam, kad tai būtų kalėjimų praeitis ir iššūkiai, kuriuos įveiksime kartu, bet jokiu būdu ne visiems priimtina realybė. Dėkoju žiniasklaidai, kurios dėka pripažinę tiesą ir problemas, po žingsnį susitvarkysime ir tapsime atviresni.“
Šis ministrės įrašas nuteistąjį maloniai nustebino, tačiau šiandien jis supranta, kad ir būtent jos viešas palaikymas tik dar labiau galėjo įsiutinti kai kuriuos pareigūnus.
„Ministrė rašė, kad taip daugiau nebus, kalėjimai turi keistis, bet šiandien galiu pasakyti tik tiek – niekas nesikeičia, kaip buvo, taip viskas ir yra, mes čia sėdėdami matome, kad nevyksta jokių pokyčių“, – kalbėjo jis.
Ir pridūrė, kad šiandien yra viskuo nusivylęs – niekada nebuvo pagalvojęs, jog tokia yra skaudi viešumo kaina: papasakojo, kaip padėjo demaskuoti kalinių pabėgimą organizavusius pareigūnus, o šių kolegos griebėsi veiksmų už tai atkeršyti.
„Taip, bendradarbiavau su Kriminalinės žvalgybos pareigūnais, mes nesitarėme, kad jie manimi pasirūpins, apsaugos, bet dabar, kai viskas jau įvyko, labai keista – niekas neatvažiavo ir nepasidomėjo, kaip sekasi, ar viskas yra gerai, ar nesulaukiu spaudimo“, – L. Vilkas prisipažino neabejojęs, jog tokių klausimų sulauks, nes kalėjimų sistemos darbuotojai puikiai žino, kaip nutinka tiems, kurie padeda atskleisti pareigūnų daromus nusikaltimus.
„Manęs niekas nepaklausė, niekam nebuvo neįdomu, tik jūs atvažiavote pačiu sunkiausiu metu“, – Delfi.lt žurnalistams kalbėjo nuteistasis.
Jis pasakojo, kad nemalonumų sulaukė iš karto po publikuoto interviu.
„Vieną vakarą guliu lovoje ir staiga pas mane atbėga kalėjimo prižiūrėtojai, – po to įrašo jie bėgiodavo ir bėgiodavo, kiekvieną dieną ir vakarą, specialiai darydavo kratas – gal norėjo prieš mane sukurstyti nuteistuosius, gal norėjo, kad neatlaikyčiau ir taip darė psichologinį spaudimą, nežinau, – sakė L. Vilkas. – Tada padarė kratą, po jos visiems nuteistiesiems liepė grįžti į kameras, o kitą dieną mane išsikvietė būrio viršininkė ir sako – Vilkai, rašysi pasiaiškinimą? Sakau, dėl ko? O ji sako – tu prižiūrėtoją iškeikei necenzūriniais žodžiais ir neva pas tave buvo rastas mobiliojo ryšio įrenginys. Nerašiau pasiaiškinimo, nes aš tokio dalyko nepadariau – čia turėtum būti kvailys, kad po interviu ir keiktum prižiūrėtojus, ir dar kažką darytum. Tikrai taip nesielgiau. Tada pagalvojau, kad ši krata ir spaudimai neatsitiktiniai – Povilo ir Tomo (pareigūnų, kurie kaltinami kalinių pabėgimo organizavimu – Delfi.lt) jau nebėra Pravieniškėse, o tas žmogus, kuris juos kurstė ir visa tai organizavo, manau, ir toliau kažkur sėdi darbe, neatleistas, toliau galbūt nuteikinėja pareigūnus, administraciją. Paprasti prižiūrėtojai tik vykdo įsakymus, jie neutralūs žmonės, o viskas juk vyksta bičių lizde, manau, iš ten ir ateina visi nurodymai mane spausti, bandyti susidoroti.“
Nuteistasis tikėjosi, kad galės apsiginti komisijoje, kuri svarsto kalinių galimus pažeidimus, tačiau, jo teigimu, čia pareigūnai net nenorėjo nieko girdėti, nors galimas pažeidimas ir nebuvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi.
„Jie nusprendė mane iš karto perkelti į drausmės grupę – kad perkeltų, turi būti skirtos trys nuobaudos, o man buvo skirta viena, bet iš karto patekau į drausmės grupę, – aiškino jis. – Bet tuo viskas neužsibaigė. Po kažkiek laiko mane kviečia pas administraciją, o kad ten nueičiau, turiu pereiti per postą. Ir čia prižiūrėtojas, mačiau, kaip bandė mane provokuoti – klausė, kur eini, o kai atsakiau, kad mane kvietė, pasakė, jog jau nebekviečia. Ir surašė tarnybinį pranešimą. O už tai – vėl nuobauda. Suprantu tik viena, kad kažkas iš aukščiau prašo, kad mane „suvalgytų“. Bet ir tai dar ne viskas. Yra kalėjime parduotuvė, tada buvo ketvirtadienis, turėjau teisę nueiti apsipirkti, nuėjau ir iš savo lėšų nusipirkau prekių. Einu atgal, ant čekio mano vardo ir pavardės nėra parašyta, o pareigūnas – ką nešiesi, duok maišą. Ir jis iš manęs atėmė maišą, pas save pasidėjo ant stalo ir vėl surašė tarnybinį pažeidimą, nes esą nešuosi prekes, nors ne pats jas pirkau. Ir surašė, kad tas prekes nelegaliai gavau. Čia kažkokia mistika. Svarbiausia, vėl registratorius nedirba, o tarnybinis pažeidimas surašytas. O jeigu bus dar vienas tarnybinis pranešimas, aš iškeliauju kalėti tokiomis sąlygomis, kaip kali nuteistieji iki gyvos galvos.“
Anot nuteistojo, tokia situacija net stebėjosi kai kurie pareigūnai.
„Ne vienas klausė, kas čia vyksta, ne vienas sakė, kad reikia judinti tą „šaršalyną“, nes kitaip nieko nebus, – kalbėjo L. Vilkas. – Juk ir tuos pareigūnus, kuriuos pridaviau, kažkas mokė, kaip reikia elgtis, nenustebsiu, kad jie gali ir nuteistuosius sukurstyti. Gerai, kad esu tokioje įkalinimo įstaigoje, kur nuteistieji sunkiai paveikiami pareigūnų, kitose įstaigose, manau, tai būtų galima lengviau padaryti.“
„Keista, jog dabar esu jiems įdomiausias, kad jiems reikia manimi atsikratyti, bet kokiu reikia būti žmogumi, kad taip kenkti, – vadinasi, kažką slepia, jeigu taip nori atsikratyti žmogumi, kaip E. Dobrowolska rašė, kuris kalba ir nebijo“, – sakė nuteistasis.
„Kalėjime esu laikinas gyventojas, atliksiu bausmę ir išeisiu, o jiems čia, kaip suprantu, tai yra net ne darbas, o kaip namai, čia jie kaip ir gyvena, – toliau kalbėjo jis. – Seka mane visur – ar duše maudausi, ar kieme vaikštau, sekioja, kur einu, su kuo kalbu, net sunku atpasakoti, kaip jie tai moka... Susidaro toks įspūdis, kad jie yra labai gerai paruošti provokuoti, o ne dirbti savo darbą. O juk pareigūnui turėtų rūpėti tvarka, ramybė, o ne taip gilintis į kiekvieno gyvenimą. Ne tik gilintis, bet ir bandyti susidoroti.“
Bet, prisipažino nuteistasis, jis nesigaili, kad viešai papasakojo apie Pravieniškių kalėjimo pareigūnus, organizavusius nuteistųjų pabėgimą.
„Jeigu reikėtų laiką atsukti atgal, tikrai nieko nekeisčiau, bet kokiu atveju, džiaugiuosi, kad tą įvykį pagarsinau – tikiuosi, gal kažkas iš aukščiau supras, kad čia vyksta labai didelis chaosas, kalėjime verda didelė košė, noriu, jog visi žinotų, kas čia vyksta ir kaip bando įvairiausiais metodais susidoroti“, – L. Vilkas neslėpė, kad per visus kalinimo metus nebuvo matęs, kaip „taip gražiai bando susidoroti su nuteistuoju“.
Į laisvę nuteistasis turėtų išeiti po pusantrų metų. Galėjo išeiti ir anksčiau, bet dabar, anot jo, „susikirto blogio ir gėrio keliai“, todėl, kaip sakoma, teks sėdėti nuo skambučio iki skambučio.
Alytaus kalėjimas: jis padarė pažeidimus
Tuo metu Alytaus kalėjimo administracija teigia, kad L. Vilkas ne kartą pažeidė tvarką, todėl pagrįstai buvo nubaustas.
Anot pareigūnų, jam buvo skirta vienos bazinės socialinės išmokos įmoka į fondą už tai, kad atliekant kratą būrio gyvenamojoje patalpoje, pas nuteistąjį L. Vilką „buvo užčiuoptas galimai mobiliojo ryšio telefonas“.
„Nuteistasis pradėjo priešintis, ir nesidavė, kad jam būtų atlikta asmens krata, į perspėjimus nesipriešinti ir atiduoti draudžiamus daiktus nereagavo, – nurodė pareigūnai. – Tik į pagalbą atskubėjus kitam pareigūnui, iš už kelnių juosmens buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele. Priešindamasis nuteistasis L.Vilkas vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi tai buvo trečia nuteistajam L.Vilkui paskirta drausminė nuobauda per vienerius metus jam bausmę atliekant paprastojoje grupėje, Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu nuteistasis buvo perkeltas į drausmės grupę.“
Be to, L. Vilkui buvo skirtas draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes): „Saugumo valdymo skyriaus vyresnioji specialistė įėjo į būrio gyvenamąją patalpą ir pamatė, kad nuteistasis L. Vilkas turi mobiliojo ryšio telefoną. Pareigūnė pareikalavo nuteistojo atiduoti draudžiamą daiktą, tačiau nuteistasis teisėto reikalavimo nevykdė ir telefoną perdavė kitam nuteistajam, kuris su telefonu išbėgo iš gyvenamosios patalpos. Nuteistojo sulaikyti ir paimti telefono nepavyko.“
Dar viena nuobauda – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos socialinės išmokos dydžio suma – dviem mėnesiams. Ji skirta už tai, kad „L. Vilkas bandė per Kontrolės ir praleidimo punktą prasinešti maisto produktų, nors neturėjo produktų įsigijimo čekio ir pagal nuteistųjų apsipirkimo grafiką jam nepriklausė apsipirkti“.
„Pareigūnams paėmus maisto produktus, L. Vilkas garsiai šaukė, grasino pareigūnui susidorojimu, vartojo necenzūrinius žodžius“, – nurodė Alytaus kalėjimas.
Visas pokalbis su L. Vilku – vaizdo įraše, o interviu, kaip Pravieniškių pareigūnai organizavo perversmą kalėjime, skaitykite paspaudę šią nuorodą.
