Viešųjų ryšių kompanijos „VRP | Hill & Knowlton“ valdybos pirmininkas pastebi, jog komunikaciją ypač pakeitė Artūras Zuokas. Vis dėlto M. Katkus abejoja, ar tokių žingsnių pakaks, kad Remigijus Šimašius prarastų pirmajame ture įgytą pranašumą. Na, o politologas Mažvydas Jastramskis mano, kad per pastarąsias dvi savaites A. Zuokas sėkmingai pats sau iškasė duobę.
Ar pavyko A. Zuoko polimas
Nagrinėdamas rinkiminius debatus, M. Katkus pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, jog A. Zuokas ėmėsi kur kas agresyvesnės strategijos, turėdamas omenyje mero vykdytą kampaniją, kurioje stengtasi maksimaliai pabrėžti neigiamas jo oponento savybes, išskirti dviprasmiškas jo citatas ir t.t.
Sykiu M. Katkus pastebi ir tai, kad A. Zuokas užlipo ant grėblio – ir netgi du kartus. Pirmasis momentas – skandalą sukėlęs mero žmonos Agnės Zuokienės pareiškimas apie „maišytus“ R. Šimašiaus šeimos vaikus, po kurio meras buvo priverstas viešai atsiprašinėti savo konkurento.
Antrasis grėblys, ant kurio užmynė A. Zuokas – istorija apie R. Šimašiaus kaimynės skundą, neva liberalas veidmainiauja kritikuodamas „Icor“ koncerną, kai pats gyvena jo įmonės administruojamame name. Laišką paviešinęs A. Zuokas išdavė, kad „kaimynė“ – visai ne kaimynė, o tos pačios „Icor“ įmonės vadybininkė. Tiesa, tai ne vienintelė vieta, kur, M. Katkaus nuomone, buvo bandoma rinkėjams suformuoti neigiamą R. Šimašiaus įvaizdį.
„Zuoko štabas ir rėmėjai bandė ieškoti temų – libertaras (kas čia per tokio?), Rubikono kaimynas (fail), lenkų draugas (nelabai pavyko), lenkų priešas (labiau), žydrųjų gynėjas (pavyko kiek stipriau), netvarkinga šeima (fiasko), nekompetetingas (tas failas su kaimyne pakišo koją)“, - vardija ryšių su visuomene specialistas.
Tikslas – parodyti, kad rinkimai neįdomūs?
M. Katkaus nuomone, A. Zuokas sąmoningai bandė sumažinti rinkėjų susidomėjimą rinkimais.
„Viena esminių Zuoko strategijų nuo pat pačių pradžių buvo sumažinti susidomėjimą šiais rinkimais – tipo viskas nešvaru, visi durniai, tegu geriau valdo profesionalai. Jaunesnių Šimašiaus rėmėjų entuziazmą numalšinti galima sunkiais ir sudėtingais debatais, klampiais klausimais, daug faktų, daug detalių ir įveliant kitą kandidatą į kokias nors ilgas ir sudėtingas diskusijas“, - aiškina jis.
Pastaruoju metu A. Zuokas R. Šimašiui nuolat prikišo jo teiginius apie savanaudiškumą. Tokia linija viešųjų ryšių specialistą stebina.
„Aš manau, kad Šimašių pulti reikėjo naudojantis tuo, ko Šimašiui išmanyti sudėtinga – skaičiais, faktais, konkrečiomis detalėmis ir sutartimis. Bet pasirinktas vertybinis puolimas yra visiškai keistas. Esminis debatų klausimas yra pasirinkti, kokio mero tu nori ir, tiesą pasakius, koks kam skirtumas, ką rašė Šimašius savo disertacijoje prieš dešimt metų? Jei Zuokas būtų pagavęs Šimašių ant kokių nors konkrečių klausimų - nesupranta, nemyli / myli rusus, tarnauja Rubikonui / kitiems oligarchams, ar dar kažkas - situacija galėtų būti kitokia“, - rašo M. Katkus.
M. Jastramskis: A. Zuokas pats sau iškasė duobę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas M. Jastramskis „Facebook“ paskelbė savo įžvalgas apie Vilniaus rinkimų kampaniją. Jis pabrėžia, jog dabar gyventojams ypač svarbus politikų požiūris į Rusiją, ir čia A. Zuokas kenčia dėl anksčiau padarytos klaidos – kai jo vardu tame pačiame „Facebook“ postringauta apie amerikiečių kaltę dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
Pasak jo, A. Zuokas akivaizdžiai bando patraukti Valdemaro Tomaševskio rinkėjus, tačiau elgiasi keistai – viena vertus, stengiasi atrodyti kaip tautinėms mažumoms tinkamesnis kandidatas, bet sykiu pliekia R. Šimašių dėl kalbų apie lenkiškas mišias Katedroje ir dvikalbes lenteles.
„Galbūt dalis LLRA rėmėjų ir pabalsuos už Zuoką - kuo nebūčiau toks tikras, kai nemažo tiražo laikraštuke Šimašius yra kaltinamas būtent dėl mišių lenkų kalba. Visgi prognozė paprasta: antrame ture sostinės gyventojai, segmentas, kuris daugiausiai prarastų susvyravus Lietuvos valstybingumui ir demokratijai, balsuos už provakarietišką alternatyvą Zuokui. Pastarasis pats išsikasė sau duobę“, - reziumuoja M. Jastramskis.