Iš VSD – rimti perspėjimai dėl Rusijos

Kaip informavo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos Respublikos vadovybės po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atmetė tokios teisinės pagalbos prašymą.

Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui, pirmadienį pranešė VSD. 

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius - iš jų 21 jaunuolis 1990 metų kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 - sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.

1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą.

NSGK įspėja: panašių Rusijos prašymų gali būti ir daugiau

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas, komentuodamas informaciją apie Generalinės prokuratūros gautą teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos Federacijos teisėsaugos, teigia, kad komitetas iš Generalinės prokuratūros gavo informaciją apie Rusijos Federacijos atnaujintą tyrimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio, kuris 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietų kariuomenėje.

Komiteto pirmininkas stebisi, kad Rusijos Federacija po 24 metų perėmė ir atnaujino bylą, kuri buvo pradėta jau žlugusios TSRS. Ši byla, kurioje prašoma teisinės pagalbos, buvo atnaujinta po 24 metų, todėl NSGK pirmininkas nori įspėti Lietuvos žmones, kurie prieš 24 metus turėjo reikalų su TSRS teisėsauga. Vykdami į Rusijos Federaciją jie gali būti suimti.

„Buvo gautas Rusijos Federacijos teisinio bendradarbiavimo prašymas dėl konkretaus žmogaus, kurį prašoma apklausti. Manome, kad panašių prašymų gali būti ir daugiau. Norime įspėti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis prieš vykdamas į šią kaimyninę valstybę, turėtų prisiminti, ar jam kažkada yra tekę susidurti su sovietų teisėsauga, nes gali būti, kad tokių prašymų ar paieškų dėl mūsų piliečių, praeityje tarnavusių TSRS armijoje, ar turėjusių kitokių, net neesminių problemų su TSRS teisėsauga, gali atsirasti ne vienas“, – sakė Artūras Paulauskas.

Pasak NSGK pirmininko, tokie Rusijos Federacijos veiksmai rodo, kad gali būti bandoma kerštauti – ar dėl Lietuvos sėkmingai tęsiamo tyrimo Sausio 13-osios byloje, ar dėl Lietuvos griežtų pozicijų Rusijos atžvilgiu. A. Paulauskas nori įspėti, kad per šią prizmę žmonės turėtų įvertinti savo keliones į Rusiją, jei praeityje buvo susidūrę su TSRS teisėsauga.

„Gal tai yra bandymas savotiškai atkeršyti ar pakenkti Lietuvos piliečiams, tuo pačiu ir mūsų valstybei. Tokių prašymų galime sulaukti ir daugiau, tačiau patys žmonės turėtų atsargiau vertinti savo keliones į Rusiją. Vien atsisakiusių tarnauti sovietų kariuomenėje buvo apie tūkstantį.  Man yra žinoma, kad tokie Rusijos Federacijos prašymai nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje vykdomi nebus“, – tvirtino NSGK pirmininkas.