Rusija užsimojo prieš lietuvius, atsisakiusius tarnauti sovietų kariuomenėje

 (500)
Rusijoje iš stalčių traukiamos ketvirčio amžiaus senumo bylos, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė gresia jaunuoliams, 1990-1991 metais atsisakiusiems tarnauti sovietų kariuomenėje.
© Reuters/Scanpix

Tai rodo Lietuvos generalinės prokuratūros iš Rusijos gautas teisinės pagalbos prašymas.

„Toks teisinės pagalbos prašymas gautas. Kadangi ši veika, kuri Rusijoje pripažįstama kaip nusikalstama, Lietuvoje nėra nusikalstama veika, teisinės pagalbos prašymas nebus sprendžiamas“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

Atskleisti daugiau bylos detalių Generalinė prokuratūra atsisakė.

Rusijos baudžiamasis persekiojimas gresia tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.

Dalis tokių jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į sovietų armijos karinius dalinius, dalis nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, keli jaunuoliai, sovietų armijos atstovų persekiojami, žuvo, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos nariais, patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti išvengė sovietų armijos represijų slapstydamiesi.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius - iš jų 21 jaunuolis 1990 metų kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 - sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.

1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prof. R. Lopata: mano nuomone, tai yra originalų originalas

Vasario 16-osios akto suradimui nereikėjo jokių didelių investicijų: užteko asmeninės profesoriaus Liudo Mažylio iniciatyvos ir menko Vytauto Didžiojo universiteto finansavimo komandiruotės išlaidoms padengti, sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Vasario 16-osios akto atradėjas L. Mažylis: portretas

Lietuvos nepriklausomybės aktą Berlyne radusį profesorių Liudą Mažylį jo bendražygiai ir studentai apibūdina kaip tikslumą mėgstantį smulkmenišką dėstytoją ir aistringą kolekcionierių.

Dėl M. Adomėno teisinės neliečiamybės spręs nauja komisija

Seimas nusprendė sudaryti naują komisiją, kurį spręs dėl Seimo nario Manto Adomėno teisinės neliečiamybės.

A. Bumblauskas ragina kol kas nesidžiaugti: nelabai pasitikiu tokiais atradimais (144)

Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad Vokietijoje rastas, kaip manoma, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas gali būti ne originalas, o tik posėdžio protokolas. Jis kartoja iki šiol nežinojęs profesoriaus Liudo Mažylio, kuris tokiems atradimams esą neturi reikiamos kompetencijos.

Už lygybės ir įvairovės puoselėjimą apdovanoti L.Donskis, „Baltic Pride“ rengėjai, krizių centro vadovė (8)

Ketvirtą kartą surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose už gyvenimo nuopelnus įvertintas pernai miręs filosofas Leonidas Donskis.