Tokį pasiūlymą Seimo nariai pateikė krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei.
Kaip pažymima rašte, „Aras“ šiuo metu yra specializuota policijos įstaiga, organizuojanti, vykdanti ir pagal kompetenciją valdanti specialiąsias antiteroristines ir įkaitų išlaisvinimo operacijos Lietuvos teritorijoje.
„Šios rinktinės „Aras“ funkcijos yra neabejotinai svarbios valstybės ginkluoto užpuolimo ir karo padėties metu, kada tenka kovoti su įsiveržėliais, diversinėmis priešo grupėmis, kurios karo padėties metu visada bus didžiulis iššūkis. Tą bene geriausiai iliustruoja karas Ukrainoje, kada jo pradžioje į Kyjivo apylinkes atvykusios diversinės grupės siekė užimti placdarmą, žymėjo taikinius, mėgino miesto viduje sukelti chaosą ir taip sudaryti galimybes įžengti priešiškoms Rusijos karinėms pajėgoms. Tačiau diversinės grupės buvo gana greitai sunaikintos Ukrainos nacionalinės policijos pastangomis, kuri taip pat Kyjivo sritį išvalė nuo diversantų paliktų minų“, – rašoma dokumente.
L. Kasčiūnas ir A. Pocius pasiūlyme atkreipia dėmesį, kad Ženevos konvencijos, kurias Lietuva yra ratifikavusi, numato, kad policija karo padėties metu neturėtų tapti ginkluotųjų pajėgų dalimi.
„Tačiau yra numatytos išimtys, kurias valstybė gali reglamentuoti savo nacionalinėje teisėje. 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) 43 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Kaskart konflikto šalis, įtraukusi į savo ginkluotąsias pajėgas paramilitarinę ar ginkluotą teisėsaugos organizaciją, apie tai informuoja kitas konflikto šalis“.
Kitaip tariant, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ esant atskiru vienetu policijos sudėtyje, jos statusas ginkluoto konflikto metu galėtų būti skirtingas nuo policijos kaip teisėsaugos institucijos. Taigi, pagrindiniai reikalavimai statuso pasikeitimui ginkluoto konflikto metu: a) valstybės teisinis reguliavimas turi atitikti tokio vieneto inkorporavimą į ginkluotąsias pajėgas; b) pranešimas apie tai konflikto šaliai“, – rašo politikai.
Minėtame protokole, pasak jų, sąmoningai nevartojamas policijos terminas, o kalbama apie paramilitarinę (sukarintą) arba ginkluotą teisėsaugos struktūrą, atsižvelgiant į reguliavimų įvairovę.
„Svarbu, kad nacionaliniame reguliavime būtų aiškiai atskirtos įprastos policijos ir jos sukarinto padalinio (specializuotos policijos įstaigos) funkcijos, kad šiuos abu vienetus būtų galima aiškiai identifikuoti. Pavyzdžiui, Italijoje karabinieriai yra laikomi ginkluotųjų pajėgų dalimi, tačiau jų funkcijas ir priežiūrą dalinasi Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijos“, – rašoma dokumente.
Vadovaujantis tuo, parlamentarų vertinimu, šalies nacionalinėje teisėje būtų galima numatyti, kad, įvedus karo padėtį, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi bei yra pavaldi ir atskaitinga ginkluotųjų pajėgų vadui – vykdo valstybės ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytas užduotis.
„Toks reguliavimas neprieštarautų tarptautinei teisei, jeigu būtų išpildytos minėtos sąlygos: aiškaus policijos padalinio (šiuo atveju – specializuotos policijos įstaigos) identifikavimas, funkcijų atskyrimas (pavaldumas) ir prievolė pranešti apie tai konflikto šaliai“, – teigiama rašte.
