„LNK Žinių“ kalbintas SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pasakojo, kad jau dabar besilaukiančioms arba pagimdžiusioms mamos teikiamos tam tikros paslaugos, informacija. Priemonių taikymo mastą, anot jo, ketinama plėsti.
„Ką mes turime gimdymo namuose, išleidžiant mamą namo po gimdymo, teisės aktais yra nustatyta pareiga, kad turi įteikti informaciją – tiek žodinę, tiek rašytinę – apie tai, kas yra pogimdyminė depresija, kaip ją atpažinti, kur galima kreiptis pagalbos.
Taip pat didesniuose gimdymo namuose yra psichologo arba socialinio darbuotojo paslaugų gavimo galimybė, ir taip pat yra apmokyta virš 400 specialistų, kaip atpažinti ir pagelbėti, arba prireikus nukreipti pagalbos, moterims, kurios patiria sunkumų, susijusių su nėštumu arba gimdymu. Šie specialistai yra apmokyti pirminėje grandyje“, – dėstė skyriaus vedėjas.
Tiesa, jis apgailestavo, kad apmokytų specialistų, kurie privalomai mamos turi klausti, kaip ji jaučiais, yra tik 400.
„Mes norime, kad tai taptų sistemos dalimi, kad tai taptų įprastine priežiūra, kaip patikrinamas svoris, patikrinami įvairūs sveikatos rodikliai, kad būtų paklausiama ir apie mamos psichikos sveikatą“, – kalbėjo I. Rubikas.
Pirmieji veiksmai, ruošiant specialistus, pasak jo, buvo pradėti prieš kelerius metus. O specialistų esą planuojama apmokyti ir daugiau.
Ministerija, I. Rubiko teigimu, taip pat planuoja sukurti skrajutes mamos: atspausdinti ir išdalyti visoms įstaigoms.
Bet gal psichologo konsultacijos būtų veiksmingesnės nei lankstinukai?
SAM atstovas teigė, kad nebūtinai.
„Duomenys rodo, kad pogimdyminės depresijos simptomus, ar pačią pogimdyminę depresiją, patiria maždaug viena iš penkių pagimdžiusių mamų, ir kiekvienai suteikti psichologo konsultacijos, galbūt, ne visada būtina.
Mūsų tikslas šiame etape atpažinti, kurioms tai yra būtina užduodant klausimus, užmezgant ryšį, ir tada jau nukreipti pas psichologą arba kitur konsultacijų. Nes kai kurioms mamos tikrai nebūtinai psichologo konsultacijos yra veiksmingiausios: galbūt tai yra savitarpio pagalbos ar palaikymo grupės, galbūt yra telefoninė linija, o galbūt yra artimieji“, – vardijo I. Rubikas.
„Nevyriausybinės organizacijos rekomenduoja privalomų priemonių nesiimti, ypač toje srityje, kur yra labai jautru tam, kad mamos jaustųsi laikančios savo rankose kontrolę. Ir [pagalba] vis dėlto yra laisvo pasirinkimo dalykas. Pagalbos galimybių yra tiek ir psichikos sveikatos centruose, tiek ir visuomenės sveikatos biuruose teikiamos psichologinės gerovės paslaugos – galima gauti iki šešių anoniminių psichologo konsultacijų, vyksta įvairūs grupiniai užsiėmimai. Tai tikrai pagalbos galimybių yra. Tiesiog mums ir pačiai mamai dabar svarbu atpažinti, kad jai reikia pagalbos. Tai yra didžiausia problema“, – tęsė skyriaus vedėjas.
Ir aplinka, ir pačios mamos, anot jo, dažnai nepripažįsta, kad jas ištiko problema, pavyzdžiui, pogimdyminė depresija: esą galvoja, kad tai nesvarbu arba tikisi, kad sulauks pasipriešinimo iš aplinkos, dažnai jo ir sulaukia.
„Dėl to ministerija irgi planuoja stiprinti viešąją komunikaciją tam, kad visuomenei būtų plačiau suprantama, kas yra pogimdyminė depresija, kokie jos simptomai, kokios yra pagalbos galimybės“, – kalbėjo I. Rubikas.
Šiuo metu 16 Lietuvos savivaldybių yra vykdomas pilotinis projektas – neseniai pagausėjimo sulaukusios šeimos lankomos namuose. Nuo 2025 metų gegužės tikimasi, kad visos Lietuvos savivaldybės teiks tokias paslaugas.
„Tai iš tikrųjų yra intensyvi paslauga, kuri yra skirta tam tikroms šeimoms, kurios patiria didesnę riziką, susijusią su sveikata arba su socialine aplinka. Šiuo metu virš 300 šeimų lankomos, ateityje tikrai tas skaičius plėsis. Tai yra kelios dešimtys vizitų nuo nėštumo pradžios iki tada, kai vaikui sueis dveji metai – kaip sako, pirmosios tūkstantis dienų yra kritinis laikotarpis“, – pasakojo I. Rubikas.
Visą „LNK Žinių“ interviu su juo rasite čia:
