Demografinė situacija Lietuvoje ir visoje Europoje

Iki šiol Europos Komisija jau yra nemažai finansinio ir politinio dėmesio skyrusi demografijos problemoms, tačiau šį kartą – atsiranda šiokių tokių naujovių. Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo M. Vaščegos, dabar demografija nustoja būti valstybių narių klausimu.

„Kiekviena valstybė narė susiduria su tam tikrais demografiniais iššūkiais, bet labai skirtingais iššūkiais. Lietuvoje mes matome, kad praradome daug žmonių per pastaruosius kelis dešimtmečius, regionai praranda daug žmonių. Kitose Europos Sąjungos šalyse situacija kiek kitokia. Galbūt, kai kur kaip tik susiduriama su didžiuliu žmonių antplūdžiu, su problemomis rasti būstą ir panašiais dalykais. Kaip pavyzdys galėtų būti Olandija, kur didelis žmonių tankumas. Kas yra labai svarbu, tai, kad šios problemos turi būti sprendžiamos europiniu lygmeniu. Tai nustoja būti vien tik kiekvienos valstybės narės klausimu“, – pasakojo jis.

Pasak jo, būtent dėl to dabar skelbiama eilė iniciatyvų.

„Šiandien ant stalo guli tokia vadinamoji įrankių dėžutė ir toje įrankių dėžutėje yra meniu visokiausių priemonių kiekvienai valstybei narei, kad ji galėtų pasirinkti ir jas panaudoti pagal savo turimus iššūkius“, – teigė M. Vaščega.

Marius Vaščega

Dr. D. Stumbrio teigimu, viena vertus, kaip ir teigė M. Vaščega, mes turime šalis, kurios eina gana skirtingais keliais, tačiau, kita vertus, yra ir labai daug bendrų problemų.

„Kalbant apie Europą, apie Europos šalis, aš galiu įvardinti, kad, tarkime, tos dedamosios yra gimstamumas, mirtingumas ir migracija. Jeigu kalbant apie gimstamumą, tai mes matome, kad beveik visos Europos šalys susiduria su labai panašiomis problemomis – visos Europos šalys turi tą gimstamumo rodiklį, kuris neužtikrina kartų kaitos. Jis yra žemiau 2-jų, na, kai kelių šalių gal artimas 2-iems, bet mes turime vidurkį apie 1,5 vaiko ir tai visoms šalims yra bendra problema – kaip užtikrinti kartų kaitą, kaip pasiekti tą tvarią demografinę raidą?“, – aiškino ir Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotojas.

Kalbant apie migraciją – situacija kiek kitokia.

„Kai kurios šalys susiduria su didžiuliais imigracijos srautais, kai kurios šalys, kaip Lietuva pastaruosius tris dešimtmečius, kaip tik susiduria su emigracijos srautais ir tai dar labiau prisidėjo prie gyventojų skaičiaus mažėjimo“, – teigė D. Stumbrys.

Trečiasis situaciją keičiantis veiksnys, pasak pašnekovo, yra susijęs su gyventojų sveikata.

„Ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas, ir nepalanki demografinė struktūra – visi šie procesai lemia visuomenės senėjimą arba, kitaip tariant, senos populiacijos arba vyresnio amžiaus gyventojų populiacijos dalies didėjimą Europos šalyse. Čia Lietuva, galbūt, per daug neišsiskiria tuo, mes nesame sena valstybė, bet tie senėjimo tempai Lietuvoje pastaruoju metu buvo vieni sparčiausių. Čia mes išsiskiriame iš kitų šalių. Kitose šalyse tas senėjimas vyko būtent dėl gimstamumo mažėjimo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo, o Lietuvoje pagrindinis visuomenės senėjimo variklis buvo emigracija, tai yra tai, kad išvyko jaunimas ir darbingo amžiaus žmonės, ir dėl to mūsų visuomenė paseno labai greitai“, – teigė jis.

Pasak prof. R. Lazutkos, Europos Komisija teigia, kad siūlomos ir rekomenduojamos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į vietinį kontekstą ir kiekvienos šalies vietines sąlygas.

„Tuo požiūriu, mes turime tam tikras ypatybes. Taip, kai kas yra bendra daugumoje Europos šalių, tačiau, kai kas yra ypatinga, dėl to, kad tos socialinės politikos sistemos, vis tik, yra ne visai identiškos. Vienoje srityje vienos šalys turi daugiau sėkmės, kitose srityse – kitos. Pavyzdžiui, jeigu pradėtumėme nuo tėvų ir derinimo darbo bei šeimos, tai, pavyzdžiui, mes Lietuvoje turime gana gerą pajamų apsaugą tėvų, kurie susilaukia vaiko, bet mes turime problemą su vaiko priežiūros paslaugomis. Žinome, kad labai skirtinga situacija netgi skirtingose savivaldybėse. Daug tėvų labai sunkiai derina darbą ir vaiko priežiūrą, nors dirbančių žmonių procentas yra didelis. Tai reiškia, kad jiems reikia tiesiog daug pastangų. Čia mūsų toks atsilikimas“, – teigė profesorius.

M. Vaščegos teigimu, šioje vietoje vertėtų atkreipti ir vaikų darželių prieinamumo problemą, esą ji sumažina galimybę darbo rinkoje dalyvauti žmonėms, kurie vaikų turi.

„Tų darželių prieinamumas – tai ne vien tik jų buvimas. Tai taip pat yra ir kainos jų, ir panašūs dalykai, nes, kuo yra geresnės galimybės suderinti karjerą ir šeimą, tuo labiau žmonės nori ir gali turėti šeimas“, – aiškino jis.

Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, R. Lazutkos teigimu, juos svarbu išlaikyti darbo rinkoje.

„Mūsų pagyvenę žmonės santykinai irgi dirba gana dažnai. Tarp 55 ir 70 metų amžiaus žmonių, dalyvaujančių darbo rinkoje, yra nemažai. Suprantama, kad čia didelis motyvas yra mūsų mažos pensijos, bet yra didžiulė problema mūsų vyresnio amžiaus žmonių ir, bendrai, gyventojų sveikata. Mūsų gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, yra labai ligoti. Žinoma, kad tai yra didžiulis stabdis jiems ilgiau dalyvauti darbo rinkoje ir kitose gyvenimo srityse“, – aiškino pašnekovas.

Svarbu, kad problemos nebūtų pamirštos

Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, žvelgiant į esamą situaciją, labai svarbu, kad visos aptartos problemos neprarastų visų mūsų dėmesio.

„Šiems dalykams yra eilė įvairių priemonių, kurias galima panaudoti. Yra ir esamas Europos Sąjungos finansavimas, ir naujos, kartais nedidelės iniciatyvos, nukreiptos į tuštėjančius regionus, kaip išlaikyti juos. Tų dalykų yra pačių įvairiausių, bet, kas man atrodo be galo svarbu, tai nepamiršti skirti dėmesio apskritai šiai problemai – demografijai, kad ji nenuplauktų. Taip, mes susiduriame su daug išorinių grėsmių, bet čia yra didžiulė vidinė grėsmė. Mes turime ją spręsti ir nuolat apie ją kalbėti, ir neleisti jai nueiti į antrą planą“, – teigė M. Vaščega.

Vis dėlto, pasak R. Lazutkos, neatrodo, kad ši problema būtų nustumiama šalin, tačiau kartais į tai žiūrima per daug paviršutiniškai.

„Yra tam tikri stereotipai, tarkime, kokios nors vizijos, kaip padidinti smarkiai gimstamumą ar, tarkime, kalbant apie migraciją, nuo vieno kraštutinumo einama prie kito – visai uždaryti sienas arba jas visiškai atverti. Bendrai žiūrint, dažniausiai Europos Sąjungos institucijų pagalba Europos šalims ir, ypatingai, Lietuvai – būtent daugiau informacijos, daugiau duomenų yra suteikiama, renkama statistika, daroma analizė ir tiesiog mes tas problemas matome labiau įvairiaspalves, ir galime pritaikyti labiau tinkamus įrankius“, – teigė jis.

Romas Lazutka

Tiesa, komunikate išvardinti nauji įrankiai, prof. R. Lazutkos manymu, yra tinkami ir svarbūs.

„Dokumente yra toks korys nupieštas ir ten, berods, yra 30 tų narvelių. Tikrai priemonių yra pasiūlyta labai daug, bet, galiausiai, viskas priklauso nuo prioritetų, nuo politikos, nuo apsisprendimo, o politika, vėlgi, labai priklauso nuo visuomenės išprusimo. Visuomenei tiesiog reikia daugiau apie tai žinoti“, – įžvalgomis dalijosi jis.

Demografinės problemos – labai svarbus dėmuo konkurencingumo užtikrinime

Europos Komisija teigia žadanti užtikrinti, kad nei vienas Europos Sąjungos regionas nebūtų paliktas nuošalyje. Pasak M. Vaščegos, dabar svarbu užtikrinti, kad visos šalys pasinaudotų joms suteiktomis galimybėmis.

„Ten, kur yra tos opiausios demografinės problemos, svarbu, kad apie jas būtų kalbama ir jos būtų dedamos į politikos didžiausią fokusą. Tai, ką profesorius paminėjo, kad lyg ir problemos nenueina į antrą planą, žinote, mes kalbame apie įvairiausias grėsmes, kurios tikrai apčiuopiamos ir matomos, bet suprantame, kad gyvename be galo sudėtingu laikotarpiu ir šis aspektas yra svarbus. Mes seniai kalbame apie demografiją, bet dabar pradedame labai aiškiai matyti mažėjančius, tarkime, darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir to padarinius. Mūsų ekonomika yra ganėtinai stipri ir neblogus rezultatus rodo, ir per visą buvimą Europos Sąjungoje išaugo net kelis kartus – čia fantastiniai rezultatai, bet šiandieną mes matome, kad prie tokios demografinės padėties išties darosi sudėtinga“, – aiškino jis.

Anot pašnekovo, jeigu į demografines problemas žvelgtumėme plačiau, suprastumėme, jog tai yra vienas didžiulis dėmuo mūsų ateities konkurencingumo užsitikrinime.

„Dėl to ir ateina visas šis dėmesys, ir įvairiausios priemonės“, – tvirtino M. Vaščega.

Visą laidą rasite žinių radijo portale: