Viena vertus, galima įtarti, kad tokiomis žinutėmis apie apklausas rusų visuomenė pratinama ir ruošiama deryboms dėl taikos, kita vertus, tendencijas, kad rusai mažiau pritaria karui galima pastebėti.
Tik klausimas, kiek rusai bus drąsūs reikšti nepritarimą, ar išeis į gatves. Būtent tai esą turėtų didžiausios įtakos ir tolesniems Kremliaus veiksmas.
Jurkynas: klausimas, ar rusai eis į gatves
Federalinė apsaugos tarnyba Kremliaus užsakymu atliko sociologinę apklausą, kurios rezultatais pasidalijo leidinys „Meduza“.
Remiantis apklausos duomenimis, skelbiama, kad Rusijos piliečių, palaikančių prieš Ukrainą nukreiptus karinius veiksmus, pastaruoju metu gerokai sumažėjo: už taikos derybas su Ukraina esą pasisako apie 55 proc., o už tai, kad tęstųsi karas, – 25 proc. apklaustųjų.
Tiesa, iki galo nežinome, ar šios apklausos rezultatai – nuoširdūs ir jais galime pasitikėti, teigė Delfi kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas.
„Apklausos autokratijose yra labai slidus dalykas, kadangi žmonės gali vengti teikti tikruosius atsakymus nerimaudami dėl represijų dėl neteisingų atsakymų.
Mes nežinom, kokiu būdu apklausa atliekama. Tarkime, jei tai yra telefoninė apklausa, tau paskambina ir paklausia, ar tu palaikai karą, tai žino tavo telefono numerį. Todėl atsakyti yra pakankamai [sudėtinga], akivaizdu, kad žmogui nesinori problemų“, – komentavo mokslininkas.
Jeigu rusų nuotaikos karo Ukrainoje klausimu iš tikrųjų keičiasi ir palaikančiųjų karinius veiksmus yra tik ketvirtadalis, tai, pasak M. Jurkyno, džiuginanti žinia mums. Tik esą kyla klausimas, kiek rusai yra pasiryžę išreikšti nepritarimą karui ir jo sukeliamiems kaštams.
„Klausimas, kiek žmonės yra linkę tuos kaštus tyliai kentėti nepaisant to, kad tam nepritaria, ir kiek jie yra pasiryžę išeiti į gatves, susidurti su represinio aparato, kuris gali būti panaudojamas jų įkalinimui, fiziniam sužalojimui, nekalbu apie administracines nuobaudas, pašalinimo iš darbo galimybes, jėga“, – svarstė M. Jurkynas.
Mano, kad rusai supranta, jog įgijo daugybę priešų
Kas gali lemti Rusijos piliečių nuomonės apie karą Ukrainoje kaitą?
Pirmiausia, pasak M. Jurkyno, tai yra pačių rusų – mobilizuotų į karą ir savanorių – netektys, žala jų sveikatai.
„Antras dalykas, tai – pakankamai nemažas ekonominių sankcijų kiekis, kuris paveikia prekių ir paslaugų prieinamumą, nors gal tai ir nėra kertinis dalykas.
Trečias dalykas yra reputacinis, nes net ir propagandos kontekste, manau, kad dauguma rusų supranta, jog jų valstybė kažkurios dalies paramos neturi, įgijo daugybę priešų, NATO plečiasi toliau, nors norėjo, kad to nebūtų.
Ukraina didvyriškai priešinasi ir yra atkovojusi teritorijas, nekalbant apie tai, kad Kremlius patyrė fiasko siekdamas greito ir sėkmingo karo, ir Kremliui nėra kuo pasigirti“, – tęsė politologas.
Jo įsitikinimu, šios ir panašių apklausų rezultatai Kremliui yra svarbūs, nes su jomis bandoma užčiuopti visuomenės pulsą ir pagal tai planuoti tolesnius veiksmus, skaičiuoti savo kaštus.
„Gal jie toliau gali tęsti karą ir okupaciją, nepaisydami kaštų, manydami, jog visuomenės nepasitenkinimas neišvirs į kažkokius protestus. Vadinasi, juos kaip avių bandą toliau bus galima varyti į skerdyklą“, – komentavo politologas.
Jurkonis: ne visuomenė veikia Kremliaus nuomonę, o atvirkščiai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriaus Vyčio Jurkonio matymu, signalai, kad rusų požiūris į karą Ukrainoje keičiasi, daugiau pasako ne apie nuoširdžią visuomenės nuomonę, o apie tolesnį Kremliaus elgesį kare ir tai, kam per propagandą ruošiama rusų visuomenė.
„Tai – autoritarinė valstybė ir priežastingumo ryšys dažniausiai yra atvirkštinis: ne visuomenė veikia Kremliaus nuomonę, o atvirkščiai – Kremlius bando paveikti visuomenės nuomonę.
Aš būtent taip ir traktuočiau: kad kinta Kremliaus žiniasklaidos siunčiamos žinutės, bandoma adaptuotis prie esamos realybės.
O realybė tokia, kad Kremlius, Rusijos kariuomenė nepasiekė savo tikslų, jiems reikia organizuoti atsitraukimo galimybę, pasidėti pagalvę rodant, kad jie visą laiką neva siekė spręsti dalykus kitomis, ne tik karo, priemonėmis. Nes kita alternatyva būtų tiesiog pripažinti pralaimėjimą, ko jie savaime suprantama, sau negali leisti padaryti.
Tai viskas daroma tam, kad būtų sukurta patogi situacija ir aplinkybės tolesniems Kremliaus veiksmams“, – dėstė V. Jurkonis.
Į sociologinių duomenų Rusijoje patikimumą, pasak jo, reikia žiūrėti atsargiai ir režimo struktūrų turimus duomenis lyginti su nepriklausomų sociologinių apklausų, kurias atlieka tyrimų centras „Levada“, Aleksejaus Navalno įkurto Antikorupcijos fondo, tarptautinių organizacijų, duomenimis. O lygindamas esą gali pastebėti ir tam tikrus skirtumus, ir tendencijas.
Grįžta karstai, ko jokios išmokos neatperka
„Visada reikia atsižvelgti į baimės faktorių ir dėl to duomenis reikia traktuoti atsargiai, bet duomenys gali parodyti tendenciją. Tendencija yra, kad parama karui mažėja, tą buvo galima matyti ir pagal aktyvų pasipriešinimą, kurio mažiau dėl represijų, bet jis vis dar yra“, – teigė politologas.
Dabar, pasak jo, visuomenė labiau linksta remti taikos derybas su Ukraina, apie ką pastaruoju metu vis užsimena Kremlius.
„Jie bando nukreipti dėmesį nuo pralaimėjimų, nuo tikrųjų priežasčių, kodėl karas buvo pradėtas, ir bando siekti kažkokių taikių derybų. Propagandos kontekste, bandant plauti smegenis Rusijos visuomenei, tai turi tam tikrą efektą“, – tvirtino politologas.
Svarstydamas, kas gali lemti rusų nuomonės pokytį dėl karo Ukrainoje, jeigu ta nuomonė iš tikrųjų keičiasi, V. Jurkynas teigė, jog tai sietina su prasta ekonomine situacija, baime dėl mobilizacijos, pralaimėjimais kare, netektimis ir grįžtančiais karstais – juk jokios išmokos to nekompensuoja.
„Gauni grįžtančius karstus ir kažkokias kompensacijas, bet prarandi darbo jėgą, sūnus, brolius, vyrus, šeimos maitintojus, kurie turėtų užtikrinti gerovę artimiausiems keliems dešimtmečiams, ir gauni vienkartinę išmoką, kažkokią mašinytę, žmonės pradeda suvokti Kremliaus politikos netoliaregiškumą ir absurdą“, – kalbėjo lektorius.
Kremlius reiškia norą derėtis Ukrainai nepriimtinomis sąlygomis
Tiesa, yra ir priešingų signalų – iš Latvijos transliuojantis Rusijos kanalas „Dožd“ gali netekti licencijos dėl pasikartojančių pažeidimų, susijusių su komunikacija apie karą Ukrainoje. Paskutinį kartą vienas šios televizijos vedėjų tiesioginio eterio metu paragino rusus pranešti apie mobilizacijos pažeidimus ir pranešė apie teikiamą pagalbą Rusijos kariams.
Vėliau kanalo vyriausiasis redaktorius pareiškė, kad laidos vedėjo žodžiai buvo neteisingai suprasti.
Pastaruoju metu Kremliaus atstovai ne kartą kalbėjo apie norą derėtis, bet tuo pačiu kaltino Ukrainą nenoru įtvirtini taikos.
Nepaisant Maskvos pasisakymų apie pasirengimą deryboms be jokių išankstinių sąlygų, Rusijos valdžia primygtinai reikalauja patvirtinti Ukrainos teritorijų aneksijos teisėtumą, kas Kyjivui yra nepriimtina.
