Prie Vytauto Šapranausko kapo duobės kalbėjęs režisierius Rimantas Tuminas prašė visų saugoti save ir geru žodžiu minėjo savo mylimą aktorių V. Šapranauską, kuris džiugino mus, laimino ir mylėjo. „Lai jo laimė jumyse gyvena“, - sakė režisierius.
Režisierius negailėjo paguodos žodžių V. Šapranausko sūnui, dukrai, visiems artimiesiems ir dėkojo jiems už tokį žmogų, tėvą.
„Gyvenimas spendžia mums žabangas, nepasiduokime vardan jo, jo atminties. Visiems teatralams tai skaudi netektis. Bet negalima jo smerkt, yra didžiulė nuoskauda, bet tai, kad šiandien tokia graži diena, tiek daug susirinko žmonių, tai rodo, jog čia nebus mirties“, - sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo R. Tuminas.
Velionio kolega aktorius Arūnas Sakalauskas pirmą kartą kalbėjo per laidotuves. V. Šapranauską vadino degančia kometa.
„Vytautas buvo mūsų visų širdžių aktorius. Jį mylėjo visi - nuo vaiko iki senelio“, - pabrėžė velionio draugas. Aktorius prisiminė kaime sutikęs vaiką, kuris paklausė jo, ar pažįsta V. Šapranauską ir sakė, jog būtų laimingiausias žmogus pasaulyje, jei jį pamatytų.
A. Sakalauskas kolegą vadino aktoriumi su ašara akyse.
„Tikiu, kad paskutinę savo minutę Vytautas atsivėrė švelniam pasaulio abejingumui. Nekaltinkime jo, kad taip įvyko, nes Vytautas save sudegino. Ilsėkis ramybėje, Vytautai“, - sakė A. Sakalauskas.
Prie kapo duobės susirinkusieji sukalbėjo „Tėve mūsų“ maldą.
Išlydėjo minia žmonių
Likus porai valandų iki urnos su aktoriaus Vytauto Šapranausko pelenais išnešimo, prie Mažojo teatro pradėjo būriuotis žmonės, atėję išlydėti aktoriaus į paskutinę kelionę. Prieš išnešant urną į Antakalnio kapines, su velioniu atsisveikinti susirinko minia žmonių, užtvindžiusių Gedimino prospektą.
Nešant V. Šapranausko urną iš Mažojo teatro ir katafalkui važiuojant Gedimino prospektu, jis buvo išlydėtas gedinčiųjų žmonių plojimais. Aktorių taip pat palydėjo kolegos, nešini gėlėmis.
Antakalnio kapinėse žmonės pradėjo būriuotis likus gerai valandai iki aktoriaus V. Šapranausko laidotuvių. Menininkų kalnelyje vilniečiai rinkosi su baltų gėlių žiedais, kaip ir kvietė iš gyvenimo pasitraukusio velionio artimieji.
Vieni skubėjo prie saulės nušviesto šlaito, kuriame buvo palaidota urna, kiti pasiliko procesijos laukti prie kapinių vartų. Nuo jų iki kapo duobės nusidriekė gyvas žmonių takas.
Laukdami pasirodant laidotuvių procesijos žmonės geru žodžiu minėjo ne tik aktorių V. Šapranauską, - prisiminė Menininkų kalnelyje atgulusius garsius žmones, kurių kaimynystėje ilsėsis V. Šapranausko pelenai. Nespėjusieji pagerbti Anapilin išėjusio poeto Marcelijaus Martinaičio, dėjo gėles ant poeto kapo.
Atėjusieji palydėti dar vieno garbaus aktoriaus tarpusavyje kalbėjo, kad talentingi žmonės krenta kaip rudenį lapai ir kiek daug netenka Lietuva, atsisveikindama su kultūros žmonėmis.
Procesijai atvykus į Antakalnio kapines paskui nešamą urną ėjo velionio aktoriaus sūnus Gytis ir dukra Judrė.