Problema – nuolat auganti
Dūmelį traukiančių nepilnamečių patraukų metu lauke – apstu, tačiau įžūliausieji nepasivargina net ir išeiti iš pačios mokyklos.
„Turime problemą su elektroninių cigarečių rūkymu gimnazijos patalpose, ypač, kai pašąla ir mokiniai mažiau išeina iš teritorijos“, – teigė Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė.
Tam tualetuose ir dalyje koridorių mokykla įsirengė dūmų detektorius.
„Yra jau modernesnės sistemos, kurias norėtumėme turėti, nes tokiu būdu mes šiek tiek žmogiškuosius išteklius saugome, tai yra mokytojus“, – teigė Antakalnio gimnazijos direktorė.
Elektronines cigaretes moksleiviai naudoja ne tik tabakui, bet ir narkotikams garinti.
„Turėjome keletą atvejų, kada vaikai, panaudoję narkotines, psichotropines, medžiagas, atsidūrė gydymo įstaigose“, – pasakojo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Iki rugpjūčio narkotikų ir psichotropinių medžiagų disponavimu bei jų kontrabanda buvo įtariami 75 nepilnamečiai.
„Jūs paklauskite pas bet kurį jauną žmogų – jis žino, kaip Telegram kanale susirasti, žino, kaip atsiskaityti kriptovaliuta ir niekas apie tai nieko nesuseka“, – teigė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
Daugėja ir administracinių nusižengimų, kuriuos nuo narkotikų apsvaigę padaro dar net 16 metų nesulaukę nepilnamečiai. Dėl jauno amžiaus – jų atsakomybėn patraukti negalima. Per 9 šių metų mėnesius tokių jaunuolių priskaičiuota jau virš 120.
„Kada buvo parodyta, kad per vieną dieną, po pamokų, vienoje mokykloje tualetuose surenkamas pakankamai nemažas maišelis indelių nuo skysčio, kuris buvo rūkomas – tai tikrai kelia didelį nerimą“, – teigė Klaipėdos rajono meras.
„Savo pajėgomis mes tvarkomės tiek, kiek galime, kiek mums finansinės galimybės leidžia ir, kita vertus, kiek mes patys galime, kaip mokytojai, nes, visgi, mokykla yra apie ugdymo procesą“, – teigė Antakalnio gimnazijos direktorė A. Keršinskienė.
Laikysis policijos parengtų rekomendacijų
Vidaus reikalų ministrė ir dar trys merai – Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono – pasirašė po bandomuoju projektu, kuris turėtų padėti stabdyti narkotikų plitimą mokyklose. Jį valdžia vykdys nuo gruodžio iki birželio, iš viso 7-ose mokyklose, kurios savanoriškai sutiko dalyvauti.
„Bus vykdoma mokinių įėjimo ir išėjimo kontrolė, kad bet kas negalėtų patekti į mokyklų patalpas. Taip pat, yra saugumas, užtikrinant mokyklas tam tikrais užtvarais, tam, kad taip pat nepatektų tai, kam nereikia į mokyklų teritoriją. Bus ir tam tikri dūmų detektoriai atitinkamose patalpose“, – dalijosi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tokias saugumo rekomendacijas parengė policija.
„Kas, matyt, bus didžiausia naujiena, apie ką reikės labai aktyviai bendrauti ir su tėvais, ir su mokyklų bendruomenės tarybomis – tai yra galimas įėjimas korteliniu būdu, kad į mokyklą galėtų įeiti tik leidimus turintys vaikai“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Vis dėlto, ne visi naujomis rekomendacijomis džiaugiasi ir didžiuojasi.
„Ar teritoriją aptvėrus pasibaigs narkotikų vartojimas? Na, nebūkime naivūs“, – kritikos negailėjo Alytaus meras N. Cesiulis.
Jis daugiausiai vilčių deda į išmaniąją programėlę, kurioje bus galima pranešti apie narkotikų platintojus, esą problemų sumažės tada, kai atsiras daugiau baimės.
„Dabar labai sudėtinga sistema – turi eiti į policiją, tapti liudininku, turi įrodyti“, – teigė jis.
Tiesa, pasak A. Bilotaitės, bus taikomos ir kitos priemonės.
„Įvairios paskaitos, pokalbiai, tėvų bendruomenės, mokinių bendruomenės įtraukimas“, – dalijosi ji.
Prevencinės programos mokyklose vykdytos ir iki šiol, tačiau ministerija dabar žada vertinti, kurios iš jų veikia, o kurios – ne. Geru pavyzdžiu šioje vietoje laikomi islandai. Pastarieji problemą išsisprendė didindami jaunimo užimtumą.
„Islandijos modelį mes esame pastebėję jau seniai, per sporto integracijos projektus. Islandai investavo labai daug lėšų į sporto infrastruktūros sukūrimą“, – teigė V. Benkunskas.
Visų dalyvaujančių mokyklų atskleisti nepanoro
Į bandomąjį projektą Vilniuje įtrauktos trys mokyklos. Kai kurios iš jų dalį saugumui užtikrinti reikalingų priemonių jau turi.
„Gimnazijos išorę ir vidų stebi kameros, bet kamerų sistema yra pakankamai sena, vaizdas, mūsų manymu, yra prastas“, – teigė Antakalnio gimnazijos direktorė.
Kitos, anot mero, neturi nieko.
„Vien mokyklų yra daugiau negu 120 ir jos yra skirtingo tipažo, tai, ilgainiui žiūrint, per kelių metų laikotarpį gali reikėti turbūt milijonų“, – teigė V. Benkunskas.
Tiesa, kad matytų realią situaciją, kitų projekte dalyvaujančių mokyklų ministerija skelbti nenori.
Visą reportažą rasite LNK portale:
