„Šioje vietoje ne kamuoliuką mėtyti vienas kitam reikėtų, o susėsti, priimti sprendimą ir išjudinti šį procesą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
„Reikėtų negalvoti, kad visi čia esame protingesni už kitus, mokintis ir analizuoti karo Ukrainoje pamokas, nebijoti pripažinti, kad, galbūt, yra ir iki galo nepadarytų darbų ir gintis šiuo atveju, o ateiti su konkrečiu planu ir sakyti – dabar darome A, B, C“, – akcentavo jis.
NSGK pirmininkas akcentuoja, kad krašto apsaugos sistema yra pernelyg svarbi, jog kažkada nuveikti darbai, susiję su droninių pajėgumų plėtra, būtų pristatyti kaip kažkoks revoliucingas žingsnis į priekį.
„Tai, kad yra oro pajėgose bepiločių grandis, tai yra iš principo mūsų misijos Afganistane atgarsis, tai yra pajėgumas sukurtas daugiau nei prieš dešimtmetį. Gerai, kad ji yra sukurta, bet tai praktiškai nieko neturi bendro su dronų karais, kurie vyksta šiandieną. Todėl reikia tą ekosistemą ir kurti“, – sakė jis.
„Mums reikia būti sąžiningais vieniems su kitais ir pripažinti, kad šitoje vietoje reikia padaryti daug darbų ir judėti į priekį. O ne pasakyti – kiek mes daug padarėme“, – pridūrė jis.
Politikas akcentuoja, kad norint Lietuvoje reikšmingai sustiprinti droninius pajėgumus, privaloma sukurti visą bepiločių orlaivių „ekosistemą“. Šią sistemą, pasak jo, turi sudaryti dronų operatoriai, dronų gamyba – nuolatinis testavimas/technologinė pažanga – ir integracija į ginkluotąsias pajėgas.
Todėl, pasak L. Kasčiūno, būtinas įvairių dronų rūšių ir jų gamybos masto didinimas. Anot politiko, net jei ir kai kurių rūšių dronus turime, reikalinga didinti jų skaičių ir atskirą dėmesį skirti FPV mažųjų atakos dronų, gamybai.
Taip pat NSGK pirmininkas akcentuoja dronų operatorių rengimo svarbą. Ir trečias, pasak politiko, labai svarbus aspektas – dronų pajėgumo integracija Lietuvos kariuomenėje. Pasak jo, tai turėtų apimti plačius struktūrinius pokyčius ginkluotosiose pajėgose, pradedant skyriaus lygmeniu ir einant iki skirtingų pajėgų rūšių.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, planuojama, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje.
Šimonytė nesutinka su prezidento kritika, kad droninių pajėgumų plėtrai KAM neskiria pakankamo dėmesio
„Nenoriu leistis į konkrečių pareigūnų konkrečias kritikas, ypatingai turint mintyje subtilų rinkiminės kampanijos metą. Bet (...) tikrai nėra tiesa, kad niekas apie tą pajėgumų vystymą negalvoja“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Premjerė pripažįsta, kad reikėtų parengti tam tikrą bepiločių orlaivių plėtros planą, kuriame nugultų visi žingsniai, ką šiuo klausimu daro ir ketina daryti KAM ir kariuomenė.
„Vyriausybės supratimu, yra svarbu sudėti į vieną nuoseklų paveikslą tai, ką daro Krašto apsaugos ministerija, tai ką gali padaryti mūsų kariuomenė. Nes čia turbūt visose šiose diskusijose į šalį nusimeta mūsų pramonės galimybės ir poreikiai kažkokių stabilių užsakymų ir bendradarbiavimo su Gynybos resursų agentūra ir su Krašto apsaugos ministerija“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai tikrai Vyriausybė tuos klausimus ir rengia, ir diskutuoja, ir aptarinės artimiausiomis savaitėmis. Ir ten jau kaip tuos pasiūlymus paskui bus reikalinga įforminti, koks bus planas ar kažkoks kitas dokumentas, tai tą pamatysime vėliau“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų pramonės vystymo Lietuvoje. Dėl to jis pareiškė, kad ketina susitikti su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu ar net šiam klausimui inicijuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
Pasak prezidento, krašto apsaugos sistema ir kariuomenė nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai. Jam taip pat kyla klausimų, kodėl kariuomenė šiuo klausimu nesikreipia į verslo atstovus.
Savo ruožtu ministras A. Anušauskas tikina, kad šiuo klausimu valstybėje viskas kontroliuojama. Pasak politiko, jo vadovaujama ministerija apie bepiločių orlaivių plėtros planus prakalbo dar iki Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje. Šiuo metu, pažymi ministras, Lietuvos kariuomenė turi bepiločių orlaivių ir kovinių dronų vystymo koncepciją.
