Evakuacijos koloną apšaudė tankai

Rusija abi savaitgalio dienas skelbė, jog kuriam laiku nutrauks karinius veiksmus, kad iš smarkiai bombarduojamų miestų – Černihivo, Sumų, Charkivo, Mariupolio galėtų evakuotis civiliai gyventojai. Tačiau realiai jokie humanitariniai koridoriai nebuvo atverti, o Rusijos kariai šaudė į nuo karo bėgančius civilius gyventojus.

Pirmadienį Rusija paskelbė dar ciniškesnį planą – esą vėl atveria humanitarinius koridorius, tačiau jie veda tik į Baltarusijos ir Rusijos teritoriją. Ukrainos valdžia griežtai sukritikavo tokį pasiūlymą ir jį atmetė.

Rusijos karas prieš Ukrainą

Antradienį Rusija vėl pažadėjo nutraukti karo veiksmus, kad gyventojai galėtų evakuotis iš miestų, kuriose situacija yra katastrofiška ir juose jau gresia mirti arba iš bado, arba nuo šalčio. Tačiau Ukrainos valdžia gyventojus iškart įspėjo saugotis, nes Rusija gali imtis provokacijų. „Rusijos pusė planuoja sutrikdyti humanitarinių koridorių veiklą ir manipuliuoti maršrutais, siekdama priversti žmones eiti kitu keliu“, – teigė Ukrainos strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centras.

Antradienį iki vidudienio patvirtinta tik apie tai, jog kai kuriems žmonėms pavyko evakuotis iš Sumų miesto, antrasis humanitarinis koridorius buvo atvertas iš Mariupolio. Bet jau netrukus pranešta, kad vieną evakuacijos koloną, važiavusią iš Sumų miesto, apšaudė rusų tankai, todėl ji buvo priversta grįžti, o žmonės vėl sulįsti į slėptuves. Ukrainos Gynybos ministerija paskelbė, kad „priešas pradėjo puolimą, nukreiptą būtent į humanitarinį koridorių“ ir „neleido vaikams, moterims ir pagyvenusiems žmonėms palikti Mariupolio miesto“.

Rusijos karas prieš Ukrainą

Kodėl Rusija trukdo evakuoti civilius gyventojus? Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas. V. Tutkus Delfi TV laidoje „Iš esmės“ pirmadienio vakarą teigė, kad tai yra normali grobuonio taktika, o buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tvirtino, jog kone įkaitais ukrainiečius laikanti Rusija tai sieks panaudoti derybose su Ukraina, kad ją galėtų paspausti.

Beje, pranešama, kad šią savaitę Turkijoje turi susitikti Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Dmitrijus Kuleba.

Kenčia nuo rusų agonijos ir įtūžio

„Seku situaciją per visas įmanomas žiniasklaidos priemones, bet dar turiu ir daug savo draugų, su kurias teko kartu tarnauti, kurie šiuo metu kaunasi Ukrainoje. Karine prasme bent iš tos informacijos, kurią aš turiu, tai Rusijos pusė iniciatyvą jau prarado, judėjimo į priekį, fronto pasikeitimo per kelias pastarąsias kelias paras neįvyko. Ukrainos kariuomenė sugebėjo stabilizuoti savo frontą, visiškai atkurti valdymą ir šiandien turi iniciatyvą. Tai gal Rusija taip elgiasi (trukdo evakuoti civilius – red. past.) iš beviltiškumo, sunku pasakyti. Bet kaip ir kiekvienas žmogus aš 21 amžiuje tokius žingsnius vertinu katastrofiškai. Karas iš principo yra labai blogas dalykas, bet karas, kai kariai išlieja savo nesėkmes, įtūžį ant civilių gyventojų, tai nepriimtina. Bet matyt, tokių dalykų dar matysime Ukrainoje, kadangi vėl grįžkime prie to, kad pastovi apgaulė. Tiksliai žinau, kad tie humanitariniai koridoriai taip ir nebuvo suteikti arba buvo suteikti, bet buvo užminuoti. Tai žinau iš savo draugų, kurie yra ten. Arba siūlymas atidaryti koridorius į Rusiją, Baltarusiją,. Mano vertinimas yra griežtai kritiškas ir tai būtų per švelniai pasakyta“, – Rusijos veiksmus įvertino V. Tutkus.

Kariuomenės ir visuomenės diena Kaune

Paklaustas, ar toks žmonių įkalinimas nuniokotuose miestuose, kuriuose nėra nei šildymo, nei elektros, trūksta maisto ir vandens, reiškia, kad žiūrint iš rusų perspektyvų jie pasiekė savo tikslų, V. Tutkus teigė, kad nieko Rusijos kariuomenė tikrai nepasiekė.

„Kai sakau, kad ukrainiečiai perėmė iniciatyvą, tai nesakau, kad ukrainiečiai kontroliuoja situaciją. Situacija yra labai sudėtinga, kruvina ir jos niekas nekontroliuoja, nes rusai nesugeba praeiti pirmyn, jie galų gale net į Charkivą taip ir neįžengė, nors ten rusakalbiai gyvena. Tai Rusijos tikslai, mano požiūriu, grynai iš karinės pusės šiam momentui yra žlugę. Bet jie, aišku, turi galimybių, nes Rusijos kariuomenė tikrai nepasiriboja šitais keliais šimtais tūkstančių žmonių. Kažkaip bus pergrupuojami, traukiami rezervai ir, matys, bus atnaujinta. Bet veiksmai, kuriuos matome, sakyčiau, gal agonija, įtūžis, gal dar kažkas. Kai kuriuose miestuose tikrai tragiška situacija, o žmonių neišleidžia. Tai normali grobuonio taktika, žinoma dar nuo viduramžių – apsupti pilį ir laikyti blokadoje, kol neprasidės badas ir visi kiti dalykai“, – aiškino V. Tutkus.

Nori nualinti ir įbauginti

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius teigė, kad Rusijos trukdymas civiliams evakuotis iš niokojamų miestų yra siekis ukrainiečius nualinti, įbauginti, o tai sykiu parodo, kad Rusijos kariuomenė stringa.

„Kai pasigirsta kalbėjimai, kurie nieko bendro neturi su realybe, kad demilitarizavimas jau beveik pabaigtas ir tuoj bus pabaigtas. Rusijai, matyt, reikia pergalių, reikia informacijos, kad mums pavyko. Bet matome, kad niekas nepavyko. O žalieji koridoriai tampa gyvybingai svarbūs, nes Mariupolis jau dabar kenčia nuo humanitarinės situacijos, kitus miestus taip pat, matyt, bus bandomi apsupti ir izoliuoti, nes nepavyksta jų užkariauti, todėl tiesioginė grėsmė visiems civiliams“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Linas Linkevičius

Jis įsitikinęs, kad ukrainiečių civilių išgyvenimo klausimą Rusijos panaudos derybose, kurių trys raundai jau įvyko, tačiau jokių realių poslinkių taip ir nepasiekta.

„Matyt, derybose bus fokusuojamasi į humanitarinių koridorių atvėrimą – prašo, tarpininkauja pradedant Šventuoju sostu, baigiant visais kitais pašnekovais: ir Turkijos prezidentas, ir Prancūzijos, subtiliai apie tai net kalba ir Kinija. Tie reikalavimai derybose, kurie iš Rusijos dar kartą buvo paskelbti, jie visiškai, be jokios abejonės, nepriimti Ukrainai. Ir Rusijai ne viskas sekasi taip, kaip norėtų, todėl Ukrainai reikia laikytis. Jie tai puikiai daro ir herojiškai kovoja“, – ukrainiečius gyrė L. Linkevičius.

Prognozuoja masines aukas

Kone nuo pirmos karo dienos, kuris vyksta jau 13-ą dieną, kalbama apie tai, kad pagrindinis Rusijos tikslas – užimti Kijevą. Jo link vis judėjo milžiniška vilkstinė karinės technikos, kuri, anot Pentagono, šiuo metu yra įstrigusi. Tačiau antradienį paskelbta, kad Rusijos pajėgos yra pergrupuojamos ir rengiasi Kijevo šturmui. Kas laukia Kijevo?

„Labai sunku būti prognozuotoju tokioje situacijoje. Atvirai kalbant, o ir nelabai slepiu, kad buvau tarp žmonių, kurie apskritai netikėjo tuo karu, aš grindžiau tam tikra logika ir supratimu. Šitas karas pačiai Rusijai, išskyrus pražlugimą, nieko ir neatnešė, tai nelogiška. Kijevo puolimas karine prasme būtų absoliučiai nelogiškas, net durnas. Gynyba mieste organizuojama labai gerai ir stipriai, mes tai žinome. Masinės puolėjo aukos praktiškai yra neišvengiamos. Bet čia kaip beždžionė su granata – nežinai, ko tikėtis. Karas irgi turi savo etiką, pagal ją, pagal karininkišką garbę tokie dalykai nepriimtini. Tačiau ką darys diktatorius su savo organais, man sunku prognozuoti. Bet esu tikras, kad Kijevas kausis ir labai stipriai“, – pabrėžė V. Tutkus.

Anot L. Linkevičiaus, prasidėjusios derybos tarp Rusijos ir Ukrainos taip pat rodo, kad Rusijos pajėgos stringa, todėl reikia tempti laiką.

„Pats faktas, kad vyksta kalbėjimasis rodo tam tikrą ir laiko tempimą, vadinasi, agresoriaus planai žlunga, kažkas stringa. Visi mato, kad greitasis puolimas nepavyko, bet matosi, kad klimpsta ir kitos pajėgos. Bet jei derybose ir bus dėl kažko susitarta, tai reikia labai atsargiai į tai žiūrėti, nes pasitikėti tikrai negalima nė vienu žodžiu, kuris iš Kremliaus ateina“, – įspėjo L. Linkevičius.

Sankcijų rezervo pasilikti negalima

Ukrainai kariauti su Rusija nepadeda ir tai, kad Vakarai ne visada linkę susitarti dėl sankcijų agresoriui. Pavyzdžiui, Vokietija nori, kad nebūtų uždraustas naftos ir dujų importas iš Rusijos, o Vašingtonas bando perkalbėti dėl tokios pozicijos.

„Labai prastai vertinu, kad negalime labiau įsikišti į šią situaciją. Nenormalu, kai Europos valstybė naikinama visų akyse, žudomi žmonės, naikinami civiliniai objektai – 211 mokyklų sugriauta, tai pavadinti demilitarizacija labai sudėtinga. Arba branduolinių objektų atakos. Visa tai kelia tiesioginę grėsmę. Jei negalime įsitraukti, tai turime maksimaliai spausti kitomis priemonėmis, rezervo pasilikti negalima. Ar tai būtų apribojimas finansinės sistemos – nuo SWIFT reikia atjungti visus Rusijos bankus, o ne kai kuriuos. Jei atsisakome energetinių resursų importo, tai reikia daryti maksimaliai, kad nebūtų jokių galimybių režimui maitinti savo karo mašiną. Žinoma, patogu matuoti ir skaičiuoti, kai pačiam nereikia kariauti, kai kiti tai daro už tave, tai atrodo, kad reikia pasitaupyti. Gal ekonomiškai tai pagrįsta, bet moraliai vargu, ar tai yra teisinga. Todėl labai suprantamos pastangos, kurias daro JAV diplomatija Europoje, bandydama įkalbinti, įtikinti sąjungininkus“, – aiškino L. Linkevičius.

Ukrainai esą padėti gali tai, kad NATO uždegė žalią šviesą, jog šalys narės galėtų perduoti kariaujančiai šaliai naikintuvų. „Tai yra logiška. Jei negalime labiau įsitraukti, tai bent duokime tai, ko prašo. Ne tik naikintuvai, bet ir artilerija, dronai priešraketinė, priešlėktuvinė gynyba, daug visko reikia. Tikiu, kad tai ir vyksta, kad duodama. Matyt, mažiau reikia apie tai kalbėti, o tiesiog daryti. Manyti, kad mes neįsitraukę į karą, būtų irgi neteisybė. O faktas tas, kad ukrainiečiai vieni dabar aukojami savo kovoje ir tikimasi, kad ta nelaimė kažkaip praeis pro šalį. Todėl reikia maksimaliai padėti bent jau ten, kur yra prašoma“, – akcentavo L. Linkevičius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją