Tai ji trečiadienį kalbėjo tarptautiniame renginyje „Nuoširdūs pasakojimai: paramos Ukrainai stiprinimas“. Jame savo istorijas pasakojo nuo karo nukentėję ukrainiečiai, dalyvavo buvęs NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis.
Savo trumpame pasisakyme kadenciją baigusi prezidentė D Grybauskaitė teigė, kad 2022 metais įvykdytą Rusijos puolimą lietuviai priėmė kaip puolimą prieš save, todėl ukrainiečių pabėgėlius mūsų piliečiai priėmė išskėstomis rankomis ir širdimis.
„Problema tame, kad istorija kartojasi. Po Krymo aneksijos susitikimuose su Vakarų lyderiais vis girdėjau: jūs perdedate, jūs vadinate Rusiją teroristine valstybe, tai neįmanoma. Dabar susitikimuose jie sako – buvote teisūs. Tačiau jie mūsų ir vėl nesiklauso. Istorija kartojasi, todėl mūsų užduotis yra įtikinėti, agituoti, kad Ukrainai reikia paramos“, – teigė ji.
D. Grybauskaitė sakė, kad ukrainiečių heroizmas ir pasiaukojimas yra tiesiog neįtikėtinas.
„Mes juk nežinome, kaip sureaguotume karo atveju – to nežino niekas. Tik toks iššūkis parodo, kas yra herojus, kas išdavikas, o kas – priešas, – savo pasisakyme pabrėžė ji. – Todėl dabar tai yra iššūkis mums – kas mes esame? Kas mes esame šioje situacijoje – ar mes Ukrainos draugai, ar mes suprantame, kad mes stengiamės dėl savo pačių ateities ir taikos? Ar mes tiesiog konformistai, išdavikai ir sofos specialistai?“
Ji teigė, kad reikia dėti visas įmanomas pastangas padėti Ukrainai.
„Bet mes turime ne tik padėti Ukrainai, mes turime nugalėti priešą mūšio lauke. Todėl kad šis priešas yra grėsmė visam pasauliui, ne tik Ukrainai, ne tik mums. Tai grėsmė taikai ir stabilumui visame pasaulyje, štai kokio dydžio tai yra problema. Mes tai suprantame“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Vasario pradžioje portalas Lrt.lt pranešė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu Kyjive suburta nauja aukšto rango darbo grupė, skirta šalies saugumui ir euroatlantinei integracijai.
D. Grybauskaitė yra tarp šios grupės narių.