„Visada pasitikėjau Vokietijos partnerių žodžiu. Tai patvirtino praktika – mano bendravimas su Vokietijos pirmaisiais asmenimis. Mums užteko susitarti žodžiu ir ji (Vokietija – ELTA) atėjo, prisiėmė lyderystę už tarptautinio bataliono vadovavimą Lietuvoje“, – sakė D. Grybauskaitė, prisimindama įvykius dar jos prezidentavimo metu.
Pasak jos, analogiškai reikėtų vertinti ir Vokietijos įsipareigojimus, kurie buvo duoti po plataus masto Rusijos agresijos Ukrainoje 2022 metų vasarį.
„Buvo visiškai aišku, kad Vokietija žodžio laikysis. Tačiau kiek (karių – ELTA) ateis, kada ateis – tai priklauso nuo mūsų infrastruktūros ir gebėjimo priimti“, – teigė ji.
Kita vertus, pažymėjo D. Grybauskaitė, šiuo metu reikėtų nepamiršti oro gynybos sistemų.
„Ne tik karių kiekis svarbus, svarbu priešraketinė ir oro gynybą. Lietuvai dabar svarbiausia „Patriot‘ai“ ir kita įranga, kuri svarbesnė už tai, ar Lietuvoje bus 3, 4, ar 5 tūkstančiai karių. Mums reikia uždengti savo dangų ir tai reikia kuo skubiau daryti. Ypač jei atsiras Prigožino teroristai šalia mūsų sienos“, – apibendrino D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
