„Nėra siurprizas. Dalyvavo socdemai, dalyvavo „darbiečiai“ iš opozicijos, nors buvo sakę, kad nedalyvaus, toliau dalyvavo iš kitų opozicinių partijų, tai toks ir yra rezultatas. Jis manęs nestebina“, – žurnalistams Seimo sprendimą įvertino P. Gražulis.
Į Seimą 10 metų kandidatuoti negalėsiantis P. Gražulis tikino ketinantis dalyvauti EP rinkimuose.
„Lieku Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku ir be jokios abejonės [dalyvausiu] Europos Parlamento rinkimuose“, – teigė politikas, pripažindamas, kad jam dėl šio Seimo sprendimo yra žmogiškai liūdna.
Seimo pirmininkė: parodėme, kad KT išvada nėra tušti žodžiai
Sprendimas panaikinti šiurkščiai Konstituciją pažeidusio parlamentaro apkaltą įrodė, kad Seimui rūpi jo reputacija, vertino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„[Sprendimas] nenustebino. Parodo, kad kalbos apie Seimo reputaciją nėra tušti žodžiai ir sprendimas, kuris buvo visgi dėl Seimo nario šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, Seimo priimtas“, – komentavo ji.
„Kiekvieną kartą tai yra individualus sprendimas. Šįkart Seimas apsisprendė taip ir parodė, kad KT išvada nėra tušti žodžiai Seimui“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Visgi, V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad tai, jog sprendimą naikinti P. Gražulio mandatą Seimas priėmė tik dviejų balsų atsvara, parodo, jog ne visiems parlamentaras šis klausimas buvo vienodai svarbus.
„Bet aš manyčiau, kad dabar nebėra prasmės labai kažkaip analizuoti, sprendimas priimtas, balsų pakako. Konstatuojame tai ir judame toliau“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Raskevičius: darbas Seime bus konstruktyvesnis
Žurnalistų kalbintas „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog džiaugiasi Seimo sprendimu panaikinti P. Gražulio mandatą. Vienas iš apkaltos iniciatorių juokaudamas sakė, kad jo kadencija Seime nepraėjo veltui ir jam pavyko padaryti „vieną gerą darbą“.
„Aš manau, kad šiandien jaunai Lietuvos demokratijai yra labai gera diena. Pajuokaujant galima sakyti, kad mano kadencija šiame Seime nepraėjo veltui – vieną gerą darbą padaryti pavyko“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
„O kalbant rimčiau, šiandien Seimas išsiuntė labai aiškų signalą, kad Seimo nariams galioja tam tikras padorumo ir etikos standartas“, – pridūrė „laisvietis“.
T. V. Raskevičius vertino, kad, panaikinus P. Gražulio mandatą, Seime darbas vyks konstruktyviau.
„Nėra čia ko majačintis salėje, nėra čia ko spaudinėti kitų mygtukus. Vis dėlto, čia yra tautos atstovybė, o ne asmeninės kažkokios parodomosios platformos generavimas. Tai aš šiandien sakau: „Petrai, sudie“ ir manau, kad darbas Seime po šios dienos sprendimo bus konstruktyvesnis“, – komentavo politikas.
Jis nesureikšmino ir to, kad P. Gražulio mandatas panaikintas maža balsų persvara.
„Koks skirtumas – du balsai ar trys balsai. Rezultatas yra geras – 86 balsai už, Seimas savo žodį pasakė“, – apibendrino T. V. Raskevičius.
Širinskienė: valdantieji buvo priversti persigalvoti
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė pabrėžė, jog pirminiai balsų skaičiavimai buvo kitokie – balsų mandato panaikinimui turėjo nepakakti. Jos manymu, paremti apkaltą buvo įkalbėti valdančiojoje koalicijoje anksčiau skeptiškai dėl mandato panaikinimo nusiteikę nariai.
„Panašu, kad valdantiesiems pavyko savo nariams išlaužyti rankas. Opozicijoje skaičius buvo maždaug aiškus, buvo neaišku tik dėl 6 konservatorių ir liberalų. Jie planavo nedalyvauti arba balsuoti kitaip, matyt, jie dėl kažkokių priežasčių persigalvojo“, – darė prielaidą A. Širinskienė.
„Opozicijoje kas balsuos mes maždaug įsivaizdavome, nes buvo grupė žmonių, kaip jūs ir matėte, kurie nuolat paremdavo ir viešuose balsavimuose“, – pridūrė ji.
Norkienė: matome, kad valdančioji koalicija didesnė
„Valstiečiai“ laikėsi anksčiau išsakytos pozicijos ir apkaltos iniciatyvos P. Gražuliui nepalaikė, pažymėjo frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Kaip ir minėjome, frakcija [balsavime]nedalyvavo – tokį buvome priėmę sprendimą“, – teigė A. Norkienė.
„Manome, kad tai buvo iš dalies naudingai valdančiajai daugumai šitos pastovios kalbos apie Petrą, nesprendžiant kitų problemų, kurios tikrai turi būti sprendžiamos valstybėje“, – pridūrė politikė.
Ji taip pat stebėjosi, kaip P. Gražulio apkaltos iniciatyvai pakako Seimo balsų.
„Matome, kad šita koalicija yra platesnė nei iš tikrųjų“, – vertino A. Norkienė.
Už pasisakė 86 parlamentarai
Seimas panaikinti P. Gražulio mandatą apsisprendė pirmadienį nenumatyto posėdžio metu. Per slaptą balsavimą už tai pasisakė 86 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 4, 7 biuleteniai rasti sugadinti. Tuo pačiu P. Gražulis neteko teisės dalyvauti Seimo rinkimuose 10 metų.
Slaptame balsavime dėl P. Gražulio mandato nedalyvavo opoziciniai „valstiečiai“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai, kitų opozicinių ir valdančiųjų frakcijų atstovai dalyvavo.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 85 parlamentarai. Jei nutarimas nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.
Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad 2022 metų rugsėjį, sprendžiant klausimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės, jis balsavo už Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską.
Anksčiau kalbintas P. Gražulis tikino neatsimenantis, ar balsavo už L. Jonauską – esą taip padarytų nebent netyčia.
KT pripažino, kad P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir kad šiuo veiksmu parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Seimas šių metų lapkritį P. Gražuliui apkaltą inicijavo ir kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tačiau dabar, kai Seimo nariui mandatas jau panaikintas, parlamentui dar kartą balsuoti dėl to nebereikės.
Panaikinus parlamentaro mandatą, remiantis KT išvada, P. Gražuliui bus dešimtmetį uždrausta kandidatuoti į Seimą. Jeigu iš parlamento jis būtų pašalintas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tokių sankcijų nebūtų.
P. Gražulis į Seimą yra renkamas nuo 1996 metų. Dabar tai – jau septinta jo kadencija parlamente.
