Seimo posėdžio transliacija:
Seimo narių komentarai:
Gražulis: ar tai milžiniškas nusikaltimas?
Slaptame balsavime dėl P. Gražulio mandato nedalyvavo opoziciniai valstiečiai ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai, kitų opozicinių ir valdančiųjų frakcijų atstovai dalyvavo.
Pirmadienį į Seimo tribūną stojęs P. Gražulis teigė, kad jam ne gėda čia nei stovėti, nei aiškintis, nes jis esą aiškinasi Lietuvos žmonėms.
P. Gražulis kritikavo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kuriuo pripažinta, kad jis, sąmoningai balsuodamas už kitą Seimo narį, pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Pasak politiko, teisės ekspertai esą nenustatė, ar jis tikrai balsavo už kitą parlamentarą.
„Man atrodo, kad tokie Konstitucinio Teismo sprendimai kompromituoja ne mane, galutinai kompromituoja mūsų teisinę valstybę. Mes tapome landsberginė valstybė“, – dėstė politikas vertindamas, kad šiandieninėje Lietuvoje palaidojome demokratiją, laisvą žodį, kitą nuomonę ir sukūrėme diktatūrinę valstybę.
„Noriu jūsų, Lietuvos žmonės, paklausti, ar šitas tariamas mygtuko paspaudimas, net jeigu jis ir būtų įvykęs ir būtų nustatyta teismo ekspertų, kad pabalsavau už rudens sesijos darbų programą, kur programa kiekvienam plenariniame posėdyje koreguojama, įtraukiami papildomi klausimai, ir nežinau nė vienos sesijos, kad visa darbų programa būtų įgyvendinta, tai yra milžiniškas nusikaltimas. Nusikaltimas toks, kad Lietuvos žmonės neturės teisės manęs rinkti 10 metų“, – teigė parlamentaras.
Iš Seimo tribūnos kalbėdamas apie šeimą, politikas susigraudino, akcentavo religijos svarbą jo asmeniniame gyvenime.
Vėliau jis aiškino, jog tokių atvejų, kai Seimo narys pabalsuoja už kitą parlamentarą, yra buvę ne kartą, ir dar kartą kėlė klausimą, ar tai „pats sunkiausias Lietuvoje nusikaltimas“.
„Jeigu ir būčiau pabalsavęs, ar reikia atimti teisę iš žmonių dešimčiai metų būti renkamam?“ – teiravosi P. Gražulis.
Mandatui panaikinti reikia 85 „už“
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 85 parlamentarai. Jei nutarimas nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė.
Apkalta P. Gražuliui inicijuota dėl to, kad 2022 metų rugsėjį, sprendžiant klausimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimo iš darbotvarkės, jis balsavo už Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską.
Anksčiau kalbintas P. Gražulis tikino neatsimenantis, ar balsavo už L. Jonauską, – esą taip padarytų nebent netyčia.
Pirmadienį „Žinių radijui“ jis teigė, kad tai – visiškas menkniekis.
„Tai yra menkniekis, visiškas menkniekis. Aš sutinku, jeigu dar būtų balsavimas dėl įstatymo ir vieno balso persvara būtų priimtas, o čia pavasario ar rudens darbų programa, kuri keičiama kiekviename plenariniame posėdyje, niekada šimtu procentų neįgyvendinta. Čia toks absurdas, kokio, man atrodo, Lietuva nematė, kaip ir šitos neeilinės sesijos“, – komentavo P. Gražulis.
Savo ruožtu L. Jonauskas irgi teigė neatsimenantis, ar balsavo už Civilinės sąjungos įstatymo projekto išbraukimą iš rudens sesijos darbų programos, nors Seimo elektroninė balsavimo sistema tąkart fiksavo, kad politikas balsavo.
Seime – jau septintą kadenciją
Delfi gautame Seimo posėdžio vaizdo įraše matyti, kaip vienu momentu P. Gražulis ištiesia ranką link L. Jonausko balsavimo vietos, tačiau ar paspaudžia balsavimo mygtuką, įžiūrėti sunku – vaizdą užstoja kėdė.
KT pripažino, kad P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir kad šiuo veiksmu parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką.
Seimas šių metų lapkritį P. Gražuliui apkaltą inicijavo ir kitu pagrindu – teismui pripažinus jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Tačiau dabar, kai Seimo nariui mandatas jau panaikintas, parlamentui dar kartą balsuoti dėl to nebereikės.
Panaikinus parlamentaro mandatą, remiantis KT išvada, P. Gražuliui bus dešimtmetį uždrausta kandidatuoti į Seimą. Jeigu iš parlamento jis būtų pašalintas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tokių sankcijų nebūtų.
Pirmadienį žurnalistų Seime kalbintas P. Gražulis teigė, jog savo noru Seimo nario mandato neatsisakys. Be to, jis sakė jau turintis atsarginį planą, jei Seimas nuspręstų dešimtmečiui nušalinti jį nuo pareigų.
„Tai ir nekandidatuosiu [į Seimą]. Vadovausiu partijai, dabar esu didelis viršininkas – „Tautai ir teisingumui“, ką darė ir Rolandas Paksas, nušalintas nuo prezidento pareigų. Ir šauksiu žmones eiti už teisingą Lietuvą, prieš Landsbergių klaną“, – komentavo P. Gražulis.
P. Gražulis į Seimą yra renkamas nuo 1996 metų. Dabar tai – jau septinta jo kadencija parlamente.
