Du laimingieji Lenkijoje visiškai pasiskiepiję nuo koronaviruso laimės po milijoną zlotų – arba 220 tūkstančių eurų. Pirmoji skiepų loterija rengiama ir Slovakijoje. Viename mieste skiepyti piliečiai galės laimėti 100 eurų vertės čekį. Juos bus galima atsiskaityti už nuomą, sumokėti kitus mokesčius. Pavyzdžiui, už vaiko mokslą dailės mokykloje. Taip pat atsiskaityti ir vietinėse parduotuvėse.

O štai Graikija gyventojams iki 25 metų už pirmą vakcinos dozę dovanos 150 eurų dovanų kortelę atostogoms, viešbučiams, kultūriniams renginiams bei muziejams.

Lietuvoje vakciną gavusiems nei loterijų, nei pinigų dalybų rengti neplanuojama.

„Šiuo metu nesvarstome“, – pirmadienį sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog labiau norisi pačių žmonių apsisprendimo skiepytis.

Lietuva kaip ir visa Europa susiduria su ta pačia problema – lėtėjančiu skiepijimo tempu. Bet kaip įtikinti žmones skiepyti ir vasarą Lietuva dar neapsisprendė. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sako, jog kelių savaičių bėgyje galėtų atsirasti šios priemonės.

„Organizuojami ir mobilūs autobusiukai ir palapinės, kaip jau ir minėta, nuo liepos 4 dienos prie Šiaulių Akropolio įėjimo atsidarys skiepijimo centras. Atitinkami susitarimai rengiami su kitais didžiaisiais prekybos centrais. Ir prie Palangos tilto atidaromas vakcinavimo centras“, – priemones vardijo ministras.

Šiauliečius bus bandoma įtikinti skiepytis vienoje lankomiausių miesto vietų – prie didžiausio prekybos centro.

„Vakcinavimo centras ten bus atidarytos, kai ten būna didžiausi lankytojų srautai: ketvirtadienį ir penktadienį nuo 14 iki 19 valandos, o šeštadienį nuo 10 iki 13 valandos“, – LNK sakė Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius.

Šiauliečiai jau nekantrauja, kada prekybos centre galės ne tik apsipirkti, bet ir vakciną gautų.

Komunikacijos ekspertai ragina Vyriausybę efektyviau skatinti žmones skiepytis. Mat šalyje yra 380 tūkstančių nepanaudotų vakcinų. Kitaip teks jas išpilti.

„Kampanija, kuri buvo žadėta, toks jausmas, kad ji labai sunkiai įsibėgėja. Labai radikalių veiksmų tikrai nesimato, pokyčių irgi. Aišku, reikia žiūrėti į skaičius, kaip keičiasi nuomonės. Bet aš manau, kad efektyvinti komunikaciją ir ją laikyti ilgiau tikrai prireiks“, – LNK sakė komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 44 procentai šalies gyventojų.

Premjerė I. Šimonytė sako, kad vangiausiai skiepijasi 20–50 metų amžiaus žmonės.